Lupus nefritas, dar žinomas kaip glomerulinė vilkligė, yra sisteminės raudonosios vilkligės (SRV) komplikacija, kuri neigiamai veikia inkstų funkciją. Būklė atsiranda dėl baltymų prisotintų autoantikūnų kaupimosi inkstų kapiliaruose, kurie tiesiogiai veikia šlapimo sudėtį ir kraujospūdį. Asmenų, sergančių vilklige nefritu, gydymas apima tinkamos inkstų funkcijos atkūrimą naudojant receptinius vaistus. Jei būklė progresuoja ir sukelia inkstų nepakankamumą, dializė ir transplantacija gali būti tinkamos gydymo galimybės.
Paprastai organizmo imuninė sistema veikia kaip apsauga nuo kenksmingų medžiagų, tokių kaip bakterijos ir kiti mikrobai. Asmenų, sergančių SRV, imuninė sistema negali atskirti kenksmingų medžiagų ir klaidingai atakuoja sveikus audinius ir ląsteles. Simptomai, susiję su šiuo autoimuniniu sutrikimu, gali skirtis kiekvienam asmeniui ir iš pradžių paveikti vieną organą arba visą kūną. Iš daugelio simptomų, susijusių su šia uždegimine būkle, inkstų liga yra viena sunkiausių ir pavojingiausių gyvybei. Asmenims, kuriems diagnozuota SRV, gali būti atliekami periodiniai tyrimai, pvz., šlapimo ir kraujo analizė, siekiant įvertinti jų inkstų funkciją.
Sutrikusi inkstų funkcija pasireiškia per didelėmis baltymų koncentracijomis šlapime. Asmenys, sergantys inkstų uždegimu, susijusiu su SRV, iš pradžių gali likti besimptomiai, o tai reiškia, kad jie nejaučia jokių simptomų. Laikui bėgant asmeniui gali pasireikšti įvairūs simptomai, kurie tiesiogiai veikia jo arba jos šlapimo gamybą ir išsiskyrimą. Tokie požymiai, kaip putojantis šlapimas arba šlapimas, kuriame yra kraujo, gali rodyti inkstų funkcijos sutrikimą. Papildomi simptomai gali būti išplitęs arba lokalizuotas patinimas, dar vadinamas edema, ir aukštas kraujospūdis.
Gali būti atliekami įvairūs tyrimai, siekiant patvirtinti susilpnėjusią inkstų funkciją. Asmenims, kuriems pasireiškia susiję simptomai, gali būti atlikta fizinė apžiūra ir kraujo bei šlapimo analizė. Gali būti atlikta fizinė apžiūra, siekiant įvertinti kraujospūdį, įvertinti patinimą ir nustatyti, ar širdyje ar plaučiuose nėra susikaupusių skysčių. Norint įvertinti antinuklearinių antikūnų (ANA), karbamido azoto ir kreatinino kiekį, gali būti atliekama šlapimo ir kraujo analizė. Patvirtinus diagnozę, gali būti atlikta inkstų biopsija, siekiant įvertinti tinkamą gydymo kursą.
Bet kurio vilkligės nefrito gydymo režimo tikslas yra atkurti tinkamą inkstų funkciją. Uždegimui malšinti ir imuninei sistemai slopinti gali būti skiriami receptiniai vaistai. Kai kuriems asmenims gali prireikti nuolatinės dializės, kad būtų galima kontroliuoti simptomus, susijusius su jų inkstų funkcijos sutrikimu. Inksto persodinimas gali būti tinkamas gydymo būdas sunkiais atvejais, susijusiais su neaktyvia SRV sergančiais asmenimis.
Su vilkligės nefritu susijusios komplikacijos gali būti ūminis arba lėtinis inkstų nepakankamumas ir paskutinės stadijos inkstų liga. Prognozė, susijusi su vilkligės nefritu, priklauso nuo būklės masto ir bendros asmens sveikatos. Tie, kurie patiria staigius ar ūmius uždegimo epizodus, gali turėti laikotarpių, kai jie yra besimptomiai ir gali suvaldyti simptomus vaistais. Kitiems gali būti diagnozuotas lėtinis inkstų nepakankamumas, kuriam reikia koncentruoto gydymo. Asmenims, kuriems persodintas inkstas, gali pasikartoti inkstų uždegimas, dėl kurio simptomai pablogėja.