Vilkligė yra lėtinė, uždegiminė autoimuninė liga, kuriai iš dalies būdingi „paūmėjimai“ – laikotarpiai, kai vilkligės simptomai pablogėja arba didėja. Nors paūmėjimų skaičius ir dažnis skiriasi kiekvienam žmogui, per metus žmogus vidutiniškai gali patirti nuo trijų iki šešių vilkligės paūmėjimų. Paūmėjimus gali signalizuoti tokie simptomai kaip nuovargis, galvos svaigimas ar padidėjęs skausmas, juos gali išprovokuoti stresas, vaistų pakeitimas ar net saulės spindulių poveikis. Nors paūmėjimai yra įprasta vilkligės dalis, žmogus gali jų išvengti, atkreipdamas dėmesį į tai, kas juos sukelia.
Vilkligės simptomai ne visada būna; jie ateina ir praeina, o kai kuriais atvejais žmogus gali praeiti metus nepatirdamas jokių simptomų. Laikotarpis, per kurį simptomai išnyksta, vadinamas „remisija“ arba „ramybe“. Kai simptomai „išryškėja“ arba suaktyvėja, dažnai atsiranda įspėjamieji ženklai. Asmuo gali išmokti atpažinti signalus, kad artėja vilkligės paūmėjimas, ieškodamas indikatorių prieš paūmėjimą.
Prieš vilkligės paūmėjimą žmogus gali jaustis labiau pavargęs nei įprastai, karščiuoti ar svaigti. Jis taip pat gali jausti padidėjusį skausmą, pilvo skausmą ar išbėrimą arba gali atsirasti simptomų, kurių jis niekada anksčiau neturėjo. Šie įspėjamieji artėjančio paūmėjimo požymiai skiriasi nuo vilkligės simptomų, įskaitant patinusius ar skausmingus sąnarius, raumenų skausmą, plaukų slinkimą, nuovargį ir jautrumą saulei. Žmogui, sergančiam vilklige, nosyje ir skruostuose gali atsirasti „drugelio“ bėrimas, jam gali būti sunku prisiminti ar susikaupti. Šių simptomų intensyvumas gali būti įvairus; vilkligės paūmėjimas gali būti lengvas, vidutinio sunkumo arba sunkus.
Lupus paūmėjimą gali sukelti fizinis ar emocinis stresas, infekcija, nauji vaistai arba ultravioletinių spindulių poveikis. Moterys, sergančios vilklige, taip pat dažnai paūmėja nėštumo metu arba iškart po jo. Nors paūmėjimai laikomi „normaliais“ žmonėms, sergantiems vilklige, jie vis tiek gali būti pavojingi, nes sunkūs paūmėjimai gali sukelti inkstų nepakankamumą arba skysčių kaupimąsi aplink širdį. Nors asmuo turėtų tikėtis retkarčiais patirti vilkligės paūmėjimą, gera žinia ta, kad paūmėjimų galima išvengti.
Kad išvengtų vilkligės paūmėjimų, žmogus gali išmokti atpažinti savo unikalų įspėjamųjų ženklų rinkinį prieš paūmėjimą. Be to, jis gali stengtis pakankamai išsimiegoti, apriboti stresą gyvenime ir laikytis sveikos mitybos. Mankštinimasis ir reguliarus apsilankymas pas gydytoją taip pat gali būti svarbūs veiksniai siekiant išvengti vilkligės paūmėjimo; asmuo turėtų apsvarstyti galimybę kreiptis į gydytoją, ypač pradėdamas vartoti bet kokius naujus vaistus, įskaitant nereceptinius vaistus. Taip pat gali padėti išvengti saulės spindulių, halogeninių ir fluorescencinių lempų.