Vimba yra žuvų rūšis, kilusi iš Europos. Tai vienas iš Cyprinidae šeimos, kuriai taip pat priklauso karpiai, spygliuokliai ir mažagalviai, atstovų. Vimba dažniausiai aptinkama vandenyse, nutekančiuose į Juodąją, Kaspijos ir Baltijos jūras.
Vidutinis vimbos svoris yra 2–6.5 svaro (1–3 kilogramai). Didžiausias šio kipariso ilgis yra maždaug 20 colių (50 cm). Žuvies nugaros spalvos svyruoja nuo rausvai rudos iki pilkai mėlynos spalvos. Šonai įgauna sidabrinį atspalvį, o pilvas yra gelsvos spalvos.
Įdomi vimbų ir kitų šios šeimos žuvų savybė – jos neturi nei dantų, nei skrandžio. Žuvis maistui suskaidyti naudoja ryklės dantis, esančius gerklės gale. Pagrindinis šios rūšies maisto šaltinis yra vėžiagyviai, sraigės ir vandens vabzdžiai. Taip pat gali maitintis sraigėmis arba augmenija iš upės dugno.
Vimba turi labai gerai išvystytą klausą. Šios rūšies žuvys, kaip ir visi kiprinidai, turi Weberio aparatą. Ši anatominė ypatybė yra mažų kaulų rinkinys, jungiantis vidinę ausį su plaukimo pūsle.
Plaukimo pūslė yra ypatybė, kuri būdinga tik rajų pelekų žuvims. Jį sudaro du maišeliai, esantys nugaros srityje. Maišeliai užpildyti dujomis ir padeda žuvims pakilti ir nusileisti į įvairias vandens gelmes.
Ši žuvis paprastai randama sūriame upių žiočių, maitinančių Europos upes, vandenyje. Pavasarį neršti migruoja į gėlą vandenį. Tikslus laikas skiriasi priklausomai nuo regiono. Dauguma neršiančių patinų yra nuo dvejų iki šešerių metų, o neršiančių patelių paprastai būna nuo trejų iki septynerių metų. Maksimali numatoma vimbos gyvenimo trukmė yra maždaug 15 metų.
Kiaušiniai dedami sekliame vandenyje ant upės dugno ir gali būti dedami ant smėlio, žvyro arba ant povandeninių augalų šaknų. Pasibaigus neršto procesui, vimba grįžta į sūrų vandenį iki kito pavasario.
Vimba yra vertinama kaip maisto šaltinis tarp vartotojų Europoje ir Azijoje. Versliniai žvejai šią rūšį sugauna prie įtekančių upių žiočių žiemos pabaigoje ir ankstyvą pavasarį. Lietuvoje kasmetinis šios rūšies neršto metų gegužę organizuojamas festivalis Nemune.