Kas yra virškinimo organai?

Vienas geriausių būdų sužinoti apie virškinimo organus – pažvelgti į virškinimo procesą žmogaus organizme. Virškinimo organai yra skrandis, kepenys, kasa, plonoji žarna ir storoji žarna. Procesas, kurio metu maistas virsta vertingomis maistinėmis medžiagomis, yra šių organų rezultatas. Be jų maistas nesudarytų vitaminų, mineralų, baltymų, riebalų ir angliavandenių, būtinų tinkamam organizmo funkcionavimui.

Virškinimo procesas prasideda tada, kai žmogus užuodžia ar mato maistą. Ji pradeda seilėti, gamindama fermentus, kurie suardys krakmolo molekules burnoje. Be to, burnoje susidaro gleivės, kurios padeda žmogui nuryti maistą. Po to, kai maistas sukramtytas, liežuvis stumia maistą į užpakalinę gerklės dalį, vadinamą rykle. Ryklė yra pritvirtinta prie stemplės, vamzdelio, kuris veda į skrandį.

Skrandis yra pirmasis iš pagrindinių virškinimo organų žmogaus kūne. Tai į maišelį panašus organas, esantis apačioje ir kairėje nuo krūtinės, apsaugotas penkiais žemiausiais šonkauliais. Jis paverčia maistą pastos skysčiu, vadinamu chyme, kaupia maistą, kad jis patektų į plonąsias žarnas, ir skaido baltymus naudodamas skrandžio sultis. Jį galima išplėsti, kad tilptų dideli maisto kiekiai, bet taip pat gali susitraukti, kai jis tuščias.

Kepenys yra dešinėje kūno pusėje, šalia diafragmos. Iš visų virškinimo organų jis vienintelis gauna kraują iš dviejų šaltinių: širdies ir plonosios žarnos. Kepenys žmogaus organizme atlieka šimtus funkcijų. Virškinimo proceso metu jis gauna suvirškintą maistą, jį kaupia ir prireikus išleidžia į organizmą. Iš esmės tai padeda organizmui tinkamai panaudoti maistines medžiagas.

Viena iš pagrindinių kepenų virškinimo funkcijų yra tulžies gamyba. Tulžis yra raktas į riebalų virškinimą. Jis suskaido didelius riebalų rutulius į mažesnius. Kepenyse nėra virškinimo fermentų, yra tik tulžies druskos. Tulžies druskos taip pat neutralizuoja skrandžio sultis iš skrandžio, kol jos patenka į plonąją žarną.

Kitas virškinimo organas yra kasa. Kasa yra antras pagal dydį organas organizme ir gali būti už skrandžio. Jis veikia siųsdamas virškinimo fermentus į plonąją žarną. Fermentai skaido baltymus, riebalus ir angliavandenius. Be to, kasos sultyse taip pat yra fermento amilazės. Jis yra atsakingas už žaliavinio krakmolo skaidymą į cukrų.

Plonoji žarna yra svarbiausias virškinimo proceso organas. Čia vyksta didžioji dalis virškinimo ir yra atsakingas už suvirškintų maistinių medžiagų grąžinimą į kraują. Kol maistas yra plonojoje žarnoje, jį chemiškai paverčia tulžies pūslės tulžis ir kasos fermentai. Angliavandeniai paverčiami cukrumi, baltymai – aminorūgštimis, o riebalai – gliceroliu ir riebalų rūgštimis. Tada šie produktai patenka į kraują.

Paskutinis iš virškinimo organų yra storoji žarna arba storoji žarna. Storojoje žarnoje nevyksta virškinimas; tačiau jis gyvybiškai svarbus išnešant atliekas iš organizmo. Nors tai padeda kai kurias maistines medžiagas reabsorbuoti į kraują, pagrindinis dėmesys skiriamas išmatų ar virškinimo atliekų judėjimui link išangės.