Virškinimo trakto sistema yra organizmo sistema, pirmiausia atsakinga už maisto perdirbimą, maistinių medžiagų įsisavinimą ir kūno atliekų pašalinimą. Jį sudaro ilgi, į vamzdelį panašūs tuščiaviduriai organai, pradedant burna, baigiant stemple, skrandžiu ir žarnomis ir baigiant išange. Ši sistema dažniausiai yra padalinta į skirtingas dalis žiediniais raumenimis, vadinamais sfinkteriais. Kiti pagalbiniai virškinimo trakto organai yra dantys, liežuvis, seilių liaukos, kasa, tulžies pūslė ir kepenys.
Maistui patekus į burną, dantys suskaido maistą į smulkesnius gabalėlius, o seilių liaukos išskiria seiles, kuriose yra fermentų, padedančių sudrėkinti maistą ir pradėti angliavandenių virškinimą. Liežuvis padeda nustumti maistą į ryklę, kad jis būtų nurytas iki stemplės, kuri yra maždaug 9.8 colio (apie 25 cm) ilgio. Dėl banguotų stemplės judesių, dar žinomų kaip peristaltika, maistas stumiamas į skrandį. Tarp stemplės ir skrandžio yra apatinis stemplės sfinkteris (LES), kuris atsidaro, kad maistas patektų į skrandį, o paskui užsidaro, kad maistas nebegrįžtų atgal.
Judėjimas skrandyje leidžia sumaišyti maistą su skrandžio sultimis ir fermentais, paversti jį mažesniais gabalėliais ir padaryti jį pusiau skystos konsistencijos. Skrandyje paprastai telpa 1500 ml (apie 50 uncijų) maisto, tačiau jis gali išlaikyti maždaug dvigubai daugiau. Kitos skrandžio funkcijos apima maisto saugojimą, kai kurių maistinių medžiagų įsisavinimą ir bakterijų naikinimą veikiant skrandžio rūgštims. Apdorojus maistą skrandyje, jis praeina per pylorinį sfinkterį, esantį tarp skrandžio ir dvylikapirštės žarnos. Dvylikapirštė žarna yra pirmoji plonosios žarnos dalis, po kurios eina tuščioji žarna ir klubinė žarna.
Plonojoje žarnoje, kurios bendras ilgis yra maždaug 19.6 pėdos (apie 6 metrai), maistas sumaišomas su medžiagomis iš kasos, kepenų ir tulžies pūslės tolesniam apdorojimui. Pagrindinė virškinamojo trakto sistemos plonosios žarnos funkcija yra maistinių medžiagų, tokių kaip vitaminai, aminorūgštys ir gliukozė, pasisavinimas iš maisto. Tada šios maistinės medžiagos patenka į kraują, kad organizmas jas naudotų tinkamam funkcionavimui.
Ileocekalinis vožtuvas leidžia medžiagai iš plonųjų žarnų patekti į storąją žarną. Storojoje žarnoje, kuri yra apie 5 pėdų (1.5 metro) ilgio, vyksta vandens ir kitų medžiagų reabsorbcija bei išmatų susidarymas. Bakterijų buvimas virškinamojo trakto sistemos storosiose žarnose yra svarbus kai kurių vitaminų, tokių kaip K ir B12, perdirbimas organizme. Tada išmatų medžiagos stumiamos išilgai storosios žarnos link tiesiosios žarnos, kad būtų pašalintos iš išangės per tuštinimąsi.