Viršutinė tuščioji vena yra esminė vena, grąžinanti panaudotą kraują iš viršutinės kūno dalies į širdį. Jei vena užsikemša ar susiaurėja dėl vėžinio naviko, infekcijos, kraujo krešulio ar kitos anomalijos, rezultatas vadinamas viršutinės tuščiosios venos sindromu. Kliūtys gali sukelti simptomus nuo galvos svaigimo ir galvos skausmo iki stipraus veido ir gerklės patinimo. Viršutinės tuščiosios venos sindromo gydymas paprastai sutelkiamas į užsikimšimo priežastį ir gali apimti chemoterapinį gydymą, steroidų injekcijas, antibiotikus ar operaciją. Kai būklė nustatoma anksti ir pradedama gydyti, dauguma pacientų visiškai pasveiksta.
Piktybiniai navikai plaučiuose, krūtyse, skydliaukėje ir krūtinės limfmazgiuose yra pagrindinės viršutinės tuščiosios venos sindromo priežastys. Vena nėra gerai apsaugota ir gali lengvai suspausti augančio naviko. Kraujo krešuliai, struma ir širdies aneurizmos taip pat gali apriboti tinkamą kraujo tekėjimą į širdį. Be to, negydomos bakterinės ir virusinės infekcijos, tokios kaip tuberkuliozė ir sifilis, kartais gali sukelti viršutinės tuščiosios venos uždegimą ir užsikimšimą.
Liga linkusi vystytis palaipsniui progresuojant navikams ar kitoms sąlygoms, nors ūmūs viršutinės tuščiosios venos sindromo atvejai gali atsirasti dėl kraujo krešėjimo. Ankstyvosiose ligos stadijose pacientai gali jausti galvos svaigimą, galvos svaigimą, dažnus galvos skausmus ir nedidelius regėjimo sutrikimus. Skruostai, nosis, rankos ir rankos parausta, nes kraujotaka dar labiau ribojama. Ilgainiui kaklas ir veidas patinsta ir pradeda mėlynuoti. Gerklės patinimas gali sukelti rimtų kvėpavimo problemų, kurios gali sukelti sąmonės netekimą ir smegenų pažeidimą, jei nepalengvėja nedelsiant.
Gydytojas, įtariantis progresuojantį viršutinės tuščiosios venos sindromą, gali atlikti fizinį paciento gerklės ir veido tyrimą bei patikrinti, ar nėra nenormalaus kraujospūdžio požymių. Krūtinės ląstos rentgenograma ir kompiuterinė ašinė tomografija (CAT) gali atskleisti obstrukcijos priežastį ir sunkumą. Gydytojas paprastai paskirs steroidų arba diuretikų, kad pašalintų tiesioginius patinimo simptomus, o tada nustatys geriausią gydymo kursą pagrindinei priežasčiai.
Chemoterapija arba spindulinis gydymas paprastai atliekamas siekiant išnaikinti vėžinius navikus krūtinėje ar plaučiuose. Antikoaguliantai gali palengvinti kraujo krešulius, o bakterinės infekcijos gydomos geriamaisiais arba intraveniniais antibiotikais. Chirurgija retai atliekama dėl širdies ir aplinkinių struktūrų pažeidžiamumo. Nevėžinėmis ligomis sergančių pacientų prognozė yra labai gera ir dauguma žmonių pasveiksta po simptomų greičiau nei per vieną mėnesį. Vėžiu sergančius pacientus gali tekti nuolat gydyti ir stebėti, kad vėžys neplistų į kitas kūno dalis.