Virtuali organizacija yra terminas, naudojamas apibūdinti žmonių ar organizacijų, kurios dalijasi ištekliais, fiziškai neperkeldamos į tą pačią erdvę, rinkinį. Paprastai virtualus yra naudojamas apibūdinti kompiuterių sukurtas aplinkas, kuriose gali susitikti žmonės, turintys bendrą tikslą ar problemą, neribojami geografijos. Tokio tipo organizacija per pastaruosius 10 metų labai išaugo, nes technologijų kaina mažėja, o tai suteikia galimybę pašalinti šias kliūtis mažesnėmis sąnaudomis.
Visoms virtualioms organizacijoms keliamas tas pats reikalavimas: galimybė tiesiogiai bendrauti su didele žmonių grupe. Virtualiose organizacijose dažnai nėra vieno vadovo, o kolektyvinė žmonių grupė, prižiūrinti organizacijos veiklą. Tokia struktūra labiausiai paplitusi organizacijose, kurias vienija bendras tikslas.
Norint palaikyti internetinę bendradarbiavimo aplinką, yra taikomi specialūs techninės ir programinės įrangos reikalavimai. Paprastai reikalingas galingas žiniatinklio serveris ir didelė standžiojo disko talpa, kad būtų užtikrinta virtualios programinės įrangos apdorojimo galia ir atmintis. Šios programos naudoja internetą, kad suteiktų prieigą prie bendrinamų aplankų, teiktų ryšio priemones ir tvarkytų dokumentų versijas. Reikalingi ištekliai skiriasi priklausomai nuo grupės dydžio ir naudojamų dokumentų tipo.
Virtualus kompiuteris pašalina tokio tipo brangios infrastruktūros poreikį. Vietoj to naudojama daugybės mažesnių kompiuterių, prijungtų per tinklą, apdorojimo galia. Sumažėjus asmeninių kompiuterių sąnaudoms, kartu didėjant apdorojimo galiai ir greičiui, ši koncepcija tapo daug labiau paplitusi.
Į mokslinius tyrimus orientuotose virtualiose organizacijose taikomi skirtingi prieigos prie profilių ir duomenų bendrinimo reikalavimai. Tokio tipo organizacijoms paprastai reikia daugiau kompiuterio apdorojimo galios ir duomenų saugojimo. Tyrėjai turi pasiekti didelį duomenų kiekį, kolegų ataskaitas ir ilgą dialogą bei diskusijas. Dauguma tyrimų institutų savo mokslininkams įkuria virtualią organizaciją, kad paskatintų bendradarbiavimą ir komandinį darbą.
Virtuali organizacija gali būti sudaryta iš kelių darbo stočių konkrečioje srityje, pavyzdžiui, korporacijos ar švietimo instituto. Arba jie gali būti visame pasaulyje. Perteklinė apdorojimo galia nukreipiama iš tinklo kompiuterių į didesnį superkompiuterį.
Šie projektai paprastai yra orientuoti į superkompiuterių tipus, esančius universitetuose ar mokslinių tyrimų institucijose. Kompiuteriai atlieka didžiulius, sudėtingus skaičiavimus. Papildomas apdorojimo greitis, suteikiamas per virtualias organizacijas, sumažina išlaidas ir suteikia galimybę bet kuriuo metu išplėsti galią.