Virtualios realybės treniruoklis – tai elektroninių prietaisų rinkinys, veikiantis kartu, kad kas nors galėtų patirti garso ir vaizdo įvestį, kad būtų galima imituoti tikrą aplinką ar įvykį. Šio tipo treniruokliai paprastai veikia per vaizdinius ekranus, kurie gali būti ant ausinių, ir garso signalus. Šio tipo treniruokliai gali būti naudojami įvairiai, įskaitant sportinius ir transporto treniruotes, taip pat medicininių procedūrų modeliavimą. Virtualios realybės treniruoklis paprastai tam tikru būdu gauna grįžtamąjį ryšį iš treniruoklio naudotojo, atlikdamas fizinius judesius arba iš tam tikro tipo įvesties įrenginio.
Kuriant virtualios realybės treniruoklį galima naudoti įvairius metodus ir technologijas, nors dauguma treniruoklių atlieka tam tikras bendras funkcijas. Vaizdiniai ir garso ekranai paprastai naudojami tam, kad treniruoklio naudotojas galėtų jaustis taip, lyg būtų virtualioje aplinkoje. Trimačiai kompiuterio sukurti vaizdai (CGI) gali būti kuriami realiuoju laiku ir rodomi monitoriuose, esančiuose ausinėse arba ant sienų aplink žmogų, kad jis ar ji jaustųsi taip, lyg būtų kitoje aplinkoje. Garsas taip pat gali būti sukurtas virtualios realybės simuliatoriuje, kad būtų galima skleisti garsus, kurie dar labiau sustiprina vartotojo panardinimo jausmą.
Šio tipo virtualios realybės treniruokliai gali būti naudojami įvairiais būdais, tačiau paprastai jie yra skirti poilsiui ar mokymui. Pramoginiai treniruokliai gali apimti bet ką – nuo sudėtingų vaizdo žaidimų, žaidžiamų tikroviškoje virtualioje aplinkoje, iki treniruoklių, naudojamų sportinei veiklai ar sportui, pavyzdžiui, beisbolui ar golfui. Treniruočių treniruokliai gali būti naudojami norint virtualiai išmokyti ką nors sudėtingo ar pavojingo dalyko, nesukeliant mokiniui realios rizikos. Šio tipo virtualios realybės simuliatorius gali būti naudojamas norint išmokti skristi lėktuvu, vairuoti automobilį, pilotuoti erdvėlaivį ir netgi atlikti sudėtingas ir subtilias chirurgines procedūras.
Virtualios realybės treniruoklio naudotojas paprastai gali įvairiais būdais sąveikauti su skaitmenine aplinka, priklausomai nuo naudojamos technologijos. Daugumoje treniruoklių yra tam tikro tipo grįžtamojo ryšio įtaisas arba įvesties valdiklis, kurį asmuo gali naudoti, norėdamas parodyti judėjimą ar kitus veiksmus aplinkoje. Simuliatoriai, kuriuose yra ausinės, gali leisti kam nors apsidairyti ir stebėti vartotojo galvos judesį, keičiant rodomus vaizdus, kad atspindėtų šį judėjimą. Virtualios realybės treniruoklis, naudojamas medicinos mokymuose, gali naudoti rašiklį, kad atkartotų skalpelį ir sektų virtualaus chirurgo judesius treniruočių metu.