Virtualus kompiuteris yra toks, kuris egzistuoja tik kaip kito kompiuterio dalis, kurio veikimui ir veikimui naudojama kito kompiuterio fizinė aparatinė įranga. Nors virtuali mašina negali egzistuoti atskirai nuo pagrindinio kompiuterio, ji vis tiek gali atlikti visas tas pačias funkcijas kaip ir „įprastas“ kompiuteris. Virtualiųjų mašinų tinklų kūrimas – tai vienos ar kelių virtualių mašinų sujungimo procesas, kad būtų galima pasiekti vietinio tinklo (LAN) arba plačiosios zonos tinklo (WAN) išteklius.
Norint užmegzti veiksmingą virtualiosios mašinos tinklo ryšį, viena galimybė yra suteikti atitinkamai virtualiai mašinai prieigą prie tinklo adapterio, esančio pagrindiniame kompiuteryje. Tai reiškia, kad jam suteikiama prieiga prie modemo arba tinklo plokštės. Suteikus prieigą prie kompiuterio tinklo aparatinės įrangos, virtualioji mašina galės prisijungti prie visų tinklų, kuriuos fizinis tinklo adapteris yra įgaliotas naudoti. Jei tinklo adapteryje yra interneto ryšys, tai suteiks virtualiam kompiuteriui veikiančią interneto prieigą. Jei nėra interneto prieigos, virtualusis kompiuteris turės tik vietinę prieigą prie kitų kompiuterių, prijungtų prie to paties tinklo.
Antroji galimybė naudoti virtualiosios mašinos tinklą apima jokio tinklo adapterio pasirinkimą. Tokiu atveju virtualus kompiuteris neturės prieigos prie išorinių tinklų nei prisijungus, nei neprisijungus. Vietoj to, virtualus kompiuteris galės prisijungti prie kitų virtualių kompiuterių tame pačiame pagrindiniame kompiuteryje, naudodamas internetinį virtualiosios mašinos tinklą. Tai palengvina duomenų perdavimą tarp virtualių kompiuterių tame pačiame fiziniame pagrindiniame kompiuteryje, supaprastina failų ir duomenų perdavimą tarp virtualių kompiuterių.
Vienas iš virtualių mašinų tinklo trūkumų yra perkeliamumo trūkumas. Virtualios mašinos ir tinklas yra susieti su pagrindiniu kompiuteriu ir jo aparatine įranga, todėl virtualios mašinos tinklo perkėlimas bet kokiu reikšmingu būdu iš esmės yra nepraktiškas. Todėl virtualių mašinų tinklas tinkamas naudoti tik tuose kompiuteriuose, kurie nebus reguliariai perkeliami.
Atsižvelgiant į naudojamą operacinę sistemą, gali prireikti tam tikros programinės įrangos, kad būtų galima naudoti virtualiosios mašinos tinklą. Kai kuriais atvejais programinė įranga gali leisti sukurti neribotą skaičių atskirų virtualių tinklų. Naudojant virtualų tinklą niekada nereikia pridėti papildomos aparatinės įrangos, kad prie tinklo būtų galima pridėti papildomų kompiuterių, todėl didelio masto virtualus tinklas yra ekonomiškesnis nei tradicinis fizinis tinklas.