Virtualizacija apibrėžiama kaip loginis vaizdas tarp kompiuterių aparatinės įrangos sistemų ir programinės įrangos, naudojamos joms valdyti. Trys terminai, naudojami apibūdinti, kaip virtualizacija veikia kompiuterių sistemas, yra tinklo virtualizavimas, saugyklos virtualizavimas ir serverio virtualizavimas. Tai koncepcija, kuri iš pradžių buvo pristatyta septintajame dešimtmetyje, kai IBM Watson tyrimų centras pradėjo M1960/44x projektą. Projekto tikslas buvo nuodugniai įvertinti „dalijimosi laiku“ sąvoką, kaip ji buvo plačiai žinoma. M44/44x projektas nagrinėjo praktinį virtualizacijos taikymą naudojant virtualias mašinas, naudojant virtualią atmintį ir daugiafunkcinį programavimą.
Nuo to laiko metodika buvo siejama su įvairiomis skaičiavimo technologijomis, įskaitant skaidymą, laiko pasidalijimą, mašinų emuliavimą, modeliavimą ir paslaugų kokybę. Tinklo virtualizacija sujungia turimus išteklius, suskaidydama duomenų perdavimo spartą arba pralaidumą į mažesnius nepriklausomus kanalus, kad juos būtų galima priskirti nurodytam serveriui tikruoju laiku. Pagal šį scenarijų virtualizacija padeda užmaskuoti tikrąjį sistemos sudėtingumą, suskaidydama ją į mažesnes, labiau kontroliuojamas dalis.
Arba saugyklos virtualizavimas yra kelių skirtingų fizinių saugyklos komponentų grupavimas į atskirą virtualų įrenginį, kuris vėliau valdomas iš centrinės vietos. Ši virtualizacijos forma įprastai naudojama saugojimo zonos tinklams koordinuoti. Serverio virtualizavimas leidžia tinklui nuslėpti serverio išteklius, tokius kaip serverių, procesorių ir operacinių sistemų fizinė vieta ir tapatybė, nuo vartotojų. Tikslas yra apsaugoti vartotoją nuo būtinybės aiškinti, apdoroti ir administruoti sudėtingas serverio operacijas, tuo pat metu leisti bendradarbiauti su ištekliais su galimybe vėliau būti toliau plėtojama.
Virtualizacija siūlo keletą privalumų, kurie palaiko sąnaudų efektyvumą ir kokybės užtikrinimo rezultatus. Pavyzdžiui, jis gali būti naudojamas kelių nepakankamai išnaudotų skaičiavimo stočių funkcionalumui sujungti tik keliuose serveriuose. Virtualizacija taip pat leidžia tinklo administratoriams paleisti programinę įrangą, kuri paprastai apsiriboja senesnėmis operacinėmis sistemomis, arba naudojama kompiuterių platformoms apsaugoti nuo potencialiai nestabilių programų. Be to, virtualios mašinos monitorius gali būti sukurtas ir naudojamas kaip pagrindinė operacinė sistema. Tai tik keletas privalumų, kuriuos IT specialistai suteikia taikant virtualizacijos valdymo metodus.
Nors dauguma įmonių virtualizacijos tyrinėjimus pradeda nuo programų testavimo ir kūrimo, šis įrankis greitai tampa pasirinktu sprendimu visoje pramonėje. Konkurencingoje rinkoje IT vadovams pavesta kūrybiškai patenkinti savo organizacijos paslaugų reikalavimus. Virtualizacija siūlo įmonei unikalų sprendimą įvairioms verslo sąlygoms už nedidelę kainą.