Viruso apkrovos testas – tai medicininis tyrimas, atliekamas siekiant nustatyti, kiek viruso kopijų yra paciento kraujyje. Šis tyrimas naudojamas informacijai apie infekcijos sunkumą rinkti. Virusinės apkrovos tyrimai naudojami diagnozuojant, gydant ir ilgalaikiam pacientų, sergančių žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV), hepatitu B ir C bei citomegalovirusu, stebėjimui. Daugelis laboratorijų gali apdoroti pacientų mėginius, pateiktus viruso apkrovos tyrimui.
Viruso apkrovos testui atlikti gali būti naudojami keli skirtingi metodai. Panaudojus metodą, svarbu ir toliau naudoti tą patį metodą, nes rodmenys gali skirtis. Skirtingų metodų perjungimas pirmyn ir atgal duos nenuoseklių rezultatų. Tai gali kelti pavojų pacientui arba sukurti klaidingą informaciją apie paciento pažangą, dėl kurios gali būti priimti netinkami medicininiai sprendimai.
Atliekant viruso krūvio testą, analizuojamas kūno skysčio, pavyzdžiui, kraujo, mėginys ir skaičiuojamas viruso kopijų skaičius, kad būtų gauta vertė, išreikšta viruso vienetais nurodytame kūno skysčio vienete. Didelis virusų kiekis rodo sunkesnę infekciją, nes yra daugiau viruso kopijų. Viruso kiekio pokyčiai gali parodyti paciento progresą. Jei krūvis mažėja, vadinasi, pacientas reaguoja į vaistus. Jei jis didėja, infekcija stiprėja ir dabartiniai gydymo metodai neveikia, arba pacientui sunku laikytis gydymo plano.
Idealiausias tyrimo rezultatas yra žemas arba neaptinkamas rezultatas. Svarbu žinoti, kad neaptinkami rezultatai nereiškia, kad virusas buvo išnaikintas. Viruso kopijos vis dar gali būti organizme, kartais įsipainiojusios į ląsteles, o ne laisvai plūduriuoti kūno skysčiuose, pavyzdžiui, kraujyje. Taigi pacientas, kurio rezultatas neaptinkamas, nebuvo išgydytas, bet labai gerai reaguoja į gydymą. Jei lygis gali būti žemas arba nenustatomas vartojant vaistus ir kitus gydymo būdus, pacientas gali išgyventi ilgiau.
Kai žmonėms iš pradžių diagnozuojamos virusinės infekcijos, pvz., ŽIV, gydytojas paprastai paprašys viruso kiekio skaičiaus, kad sukurtų pradinį rodiklį, kuris bus naudojamas paciento stebėjimui laikui bėgant. Vėlesni tyrimai bus naudojami stebėti gydymo eigą ir periodiškai pakartotinai įvertinti pacientus, siekiant patvirtinti, kad gydymas vis dar veiksmingas. Jei viruso apkrovos testas rodo pasikeitimą, gydytojas ir pacientas gali aptarti naują gydymo kursą, kad pašalintų pokyčius.