Virusinis gastroenteritas yra infekcija, sukelianti ūmius skrandžio spazmus ir viduriavimą. Virusinė gastroenterito infekcija, dar vadinama skrandžio gripu, gali atsirasti nurijus užteršto maisto ar vandens arba tiesioginio sąlyčio su užkrečiamu asmeniu. Simptomai gali būti nepatogūs, tačiau gastroenteritas paprastai nesukelia rimtų sveikatos komplikacijų. Svarbu išlaikyti hidrataciją, pailsėti ir kreiptis į gydytoją, jei problemos pablogėja arba simptomai išlieka ilgiau nei savaitę.
Gastroenteritą gali sukelti daug įvairių infekcinių virusų, tačiau dažniausiai sukėlėjai yra rotaviruso ir noroviruso padermės. Išmatomis užkrėstas maistas ir vanduo virusą gali pernešti tiesiai į virškinamąjį traktą, o tai sukelia tiesioginius sunkius simptomus. Taip pat galima užsikrėsti virusu bučiuojant užsikrėtusį žmogų arba dalijantis indais ir tualeto reikmenimis. Vaikai ir pagyvenę žmonės turi didžiausią riziką užsikrėsti dėl silpnos imuninės sistemos, tačiau šiaip sveiki suaugusieji taip pat reguliariai pasiduoda šiai ligai.
Nekraujingas viduriavimas yra ryškiausias virusinio gastroenterito simptomas. Asmuo paprastai patiria kelias dešimtis viduriavimo priepuolių per dieną pirmąsias dvi ar tris infekcijos dienas. Pilvo skausmas, mėšlungis, pykinimas ir vėmimas taip pat yra dažni, o kai kurie žmonės patiria galvos skausmą, sąnarių skausmą ir karščiavimą. Dehidratacija yra įmanoma dėl dažno viduriavimo ir vėmimo, todėl žmogus gali jaustis labai silpnas ir gali būti pririštas prie lovos.
Palyginti lengvus virusinio gastroenterito priepuolius dažniausiai galima gydyti namuose, pailsėjus ir tinkamai geriant skysčių. Vanduo ir sporto gėrimai gali padėti išvengti dehidratacijos ir papildyti prarastas maistines medžiagas dėl viduriavimo ir vėmimo. Be to, nereceptinių skausmą malšinančių ar priešuždegiminių vaistų vartojimas gali padėti sumažinti simptomus. Dauguma žmonių pradeda jaustis geriau maždaug per savaitę nuo simptomų atsiradimo.
Skubi medicininė pagalba turėtų būti teikiama kūdikiams ir pacientams, kuriems yra sunkūs, nuolatiniai virusinio gastroenterito simptomai. Gydytojai gali patikrinti, ar nėra dehidratacijos požymių, ir prireikus tiekti į veną skysčių. Kraujo ir išmatų tyrimai gali patvirtinti konkretaus viruso buvimą ir padėti gydytojams nustatyti geriausią gydymo kursą.
Virusinio gastroenterito nėra medicininių vaistų, o vaistai paprastai neveiksmingi sutrumpinant ligos trukmę, tačiau tam tikri vaistai gali būti naudojami siekiant palengvinti simptomus sveikstant. Sunkiai sergančiam pacientui gali tekti gulėti ligoninėje kelias dienas ar savaites, kad gydytojai galėtų stebėti sveikimą ir imtis prevencinių karantino priemonių, kad išvengtų gastroenterito epidemijos.