Virusinis vektorius yra virusas, modifikuotas laboratorinėje aplinkoje, siekiant į ląstelę patekti genetinės medžiagos. Yra daug virusinių vektorių naudojimo būdų, įskaitant terapinį ligų gydymą, genų terapiją ir grynuosius tyrimus. Laboratorijos visame pasaulyje gamina virusinius vektorius savo tyrimams ir gamina vektorius, skirtus naudoti kitoms laboratorijoms, o kai kurios įmonės specializuojasi virusinių vektorių gamyboje ir pardavimuose, kuriuos galima pritaikyti pagal užsakymą.
Virusinis vektorius buvo sukurtas septintajame dešimtmetyje, kai daugelis tyrinėtojų pripažino, kad kadangi virusai veikia įterpdami genetinę medžiagą į ląsteles, mokslininkai tikrai galėtų panaudoti šią savybę modifikuodami virusus, kad pakeistų jų įterptą genetinę medžiagą. Virusinis vektorius sukuriamas paimant virusą, pašalinant kenksmingą genetinę medžiagą, kurią jis naudoja ląstelių kontrolei įgyti, ir pakeičiant ją pageidaujama genetine medžiaga. Genetinės medžiagos pristatymo procesas naudojant virusą yra žinomas kaip transdukcija, o pirmasis sėkmingas bandymas įvyko 1960 m. su augalų ląstelėmis.
Adenovirusai, retrovirusai, herpesvirusai ir lentivirusai yra populiarūs virusinių pernešėjų pasirinkimai. Modifikuoti virusą, kad jis veiktų kaip virusinis vektorius, nėra taip paprasta, kaip pašalinti kai kuriuos genus ir prijungti naujus. Virusas turi būti pakeistas taip, kad jis būtų saugus, su minimaliu toksiškumu, kad jo pernešamos ląstelės nebūtų netyčia pažeistos ar žuvusios, be to, jis turi būti labai stabilus. Virusiniai vektoriai taip pat gali būti modifikuoti, kad būtų nukreipti į tam tikrų tipų ląsteles, o tai ypač domina vėžio tyrinėtojus, kurie nori sukurti tikslinę terapiją, kuri būtų skirta navikinėms ląstelėms ir nieko kito.
Virusinių vektorių kūrimo procesas gali būti kruopštus ir sudėtingas, o atskiro virusinio vektoriaus sukūrimas gali užtrukti šiek tiek laiko. Mokslininkai gali pasirinkti įterpti genetinius žymenis į organizmus, kuriuos jie modifikuoja, kad juos būtų galima lengvai atpažinti, o žymenys veikia kaip pirštų atspaudai, leidžiantys atsekti vektorių iki konkretaus projekto, tyrėjo ar laboratorijos. Tai leidžia tyrėjams sekti savo vektorius, kai jie jais dalijasi, ir tuo atveju, kai jie paleidžiami.
Virusiniai vektoriai medicinos bendruomenėje gali būti naudojami įvairiems tikslams. Jie taip pat naudojami vakcinuoti augalus nuo ligų ir atlikti laboratorinius tyrimus, kuriais siekiama tobulinti mokslą kaip visumą. Taip pat yra keletas nepageidaujamų galimų vektorių panaudojimo būdų; jei juos galima modifikuoti, kad būtų įnešta gera genetinė medžiaga, jie taip pat gali būti modifikuoti, kad būtų įvesta bloga genetinė medžiaga, o tai reiškia, kad jie gali būti naudojami bioterorizmo srityje, kurios tikslas – pakenkti žmonių, gyvūnų ar augalų populiacijoms.