Visuomenės interesų imunitetas (PII) yra doktrina, naudojama Didžiosios Britanijos bendrojoje teisėje, kai manoma, kad tam tikros informacijos atskleidimas gali pakenkti visuomenės saugumui. Kai užpildomas PII prašymas, jį peržiūri teismas ir teismas gali priimti nutartį neatskleisti informacijos. PII prašymus paprastai pateikia vyriausybės ministrai, nors gali būti ir kitų aplinkybių, kuriomis jie gali būti naudojami.
Ši doktrina turi suderinti du prieštaraujančius poreikius. Visuotinai pripažįstama, kad kai byla nagrinėjama teisme, abi pusės turi turėti prieigą prie visos su byla susijusios informacijos, kad byla būtų tvarkoma teisingai. Proceso, vadinamo teisiniu atradimu, metu dalijamasi informacija, kad abi pusės turėtų galimybę pasiruošti. Tai ypač svarbu baudžiamosiose bylose, kai įrodymai gali būti naudojami nuteisti ką nors už labai sunkų nusikaltimą, todėl tas asmuo turėtų turėti galimybę susipažinti su tais įrodymais, kad galėtų ištirti ir ištirti.
Tačiau tam tikros rūšies įrodymai gali kelti grėsmę visuomenės saugumui. Informacijos paskelbimas gali pakenkti nacionaliniam saugumui, atskleisti policijos metodus ir apsunkinti policijos darbą arba kelti grėsmę vaikų saugumui. Taip pat informatorių ir šaltinių tapatybės taip pat laikomos vertos apsaugos. Tokiais atvejais, siekiant užkirsti kelią įrodymų atskleidimui, gali būti pateiktas prašymas atleisti nuo visuomenės intereso.
Teismas turi atidžiai pasverti prašymą atleisti nuo visuomenės intereso. Teismai nenori kelti grėsmės visuomenės sveikatai ir saugumui leisdami pasklisti jautriai informacijai, tačiau taip pat nenori atimti iš žmonių tinkamo proceso teisme. Jei prašymas patenkinamas, tai pusei, kuri turi neskelbtinos informacijos, neleidžiama jos atskleisti kitai pusei. Kai kuriais atvejais teismas taip pat gali nuspręsti, kad byla turi būti nagrinėjama už uždarų durų saugumo sumetimais, kad neskelbtinos informacijos nebūtų galima atskleisti visuomenei.
Ši teisinė doktrina, kartais žinoma kaip karūnos privilegija, sukėlė ginčų. Buvo kaltinimų, kad ministrai piktnaudžiavo imunitetu viešiesiems interesams, siekdami nuslopinti galimai žalingą ar gėdingą informaciją, kuri nebūtinai kelia grėsmę visuomenei. Taip pat kai kurie kritikai įrodinėjo, kad viešojo intereso imuniteto naudojimas siekiant slopinti tyrimo metu panaudotą medžiagą yra nesąžiningas tiriamojo atžvilgiu, nes sunku ginčyti tyrimo rezultatus, kai metodai nežinomi.