Bendras streikas yra darbo sustabdymas, apimantis visą darbo jėgą tam tikrame regione, o ne atskirtas nuo konkrečios pramonės šakos ar darbo vietos darbuotojų. Bendrieji streikai buvo naudojami kaip darbo organizavimo įrankis XX amžiuje, tada jie tapo retesni. Kai kuriuose regionuose žmonės gali vartoti šį terminą norėdami nurodyti streikus, kuriuose dalyvauja visi konkrečioje sąjungoje, pramonės šakoje ar darbovietėje, o ne visą darbo jėgą, nors šis terminas yra techniškai neteisingas.
Per visuotinį streiką darbuotojai apima bendruomenes ir pramonės šakas. Daugelis žmonių, dalyvaujančių streike, gali neturėti asmeninių rūpesčių dėl streiko, nes jie pasirenka dalyvauti iš solidarumo su darbuotojais, kurie turi įtakos streiko rezultatams. Dalyvauja ne tik darbuotojai. Kartais mokiniai dalyvauja visuotiniame streike, atsisako eiti į mokyklą, o vietoj to dalyvauja eitynėse ir mitinguose. Tikslas yra visiškai suardyti bendruomenę, kol nebus pasiektas norimas rezultatas.
Bendras streikas sukelia bangavimo efektą, kai sustoja visa ekonomika ir žmonės negali naudotis tokiomis paslaugomis kaip viešasis transportas. Dėl to žmonės ar pramonė daro didesnį spaudimą, kad jie atliktų reformas savo darbuotojams. Kadangi dėl tokių paslaugų, kaip šiukšlių išvežimo, nutraukimo visuomenės nariai patiria nepatogumų arba kyla grėsmės visuomenės sveikatai, derybininkai yra atidžiai tikrinami.
Bendri streikai kartais atsiliepia. Kai kuriais atvejais plačiai paplitę streikai tęsiasi ilgą laiką ir nebuvo daroma jokių nuolaidų, o žmonės galiausiai grįžta į darbą, nors ir nepasiekė savo tikslų. Kartais visuomenės nuotaikos atsisuka prieš streikuojančius, dažniausiai dėl to, kad žmonės nusivilia dėl nepatogumų, o visuomenės nariai gali pradėti reikalauti, kad streikuojantys grįžtų į darbą, net jei jų darbo ginčas nebuvo išspręstas.
Kvietimai dėl visuotinio streiko šiandien yra gana reti, dėl įvairių priežasčių. Profesinės sąjungos paprastai labai stengiasi išvengti situacijų, kai jos turi skelbti streiką, ir gali bandyti streikuoti pačios, nekviesdamos solidariai streikuoti kitų darbuotojų. Kai kuriuose regionuose su tokiais streikai susijęs visuomenės trikdymas laikomas pavojingu ir nepageidaujamu, o profesinių sąjungų lyderiai turi atidžiai pasverti raginimus streikuoti, kad nuspręstų, ar visuomenės nariai juos palaikys darbo metu.