Visur vykstantis mokymasis apima mokinių patalpinimą į aplinką, kuri skatina nuolatinį stimuliavimą vizualizavimo ir supratimo metodais. Šios aplinkos paprastai yra sukurtos taip, kad kiekvienas mokinys galėtų mokytis savo lygiu ir tempu. Teoriškai tai padeda kiekvienam mokiniui greičiau mokytis ir lengviau išsaugoti informaciją. Daugumoje visur esančių mokymosi aplinkų yra labai pažangių interaktyvių technologijų, tačiau tokio pobūdžio mokymasis taip pat gali būti atliekamas zonoje, kurioje nėra technologijų. Mokytojai visur esančiuose mokymosi centruose paprastai atlieka labai skirtingą vaidmenį nei mokytojo tradicinėje klasėje.
Žodis visur reiškia nuolatinį, nuolatinį ir nuolatinį. Aplinka, skatinanti tokio pobūdžio mokymąsi, paprastai padeda mokiniams įsitraukti į mokymosi procesą labai mažai nukreipiant. Studentai bendrauja su mokymosi stotimis, kad suprastų pagrindines sąvokas. Kai tai daroma teisingai, mokiniai gali net nesuprasti, kad toliau mokosi. Visur naudojami mokymosi metodai ne tik padeda mokiniams mokytis savo tempu, bet ir bando sumaišyti dalykus. Matematika, mokslas, kalba, istorija, muzika ir menas dažnai yra susipynę, kad būtų sukurta visapusiška mokymosi patirtis.
Visur esančioje mokymosi klasėje gali būti keturios ar penkios interaktyvios mokymosi stotys. Kiekvienam mokiniui gali būti duotas mažas belaidis planšetinis kompiuteris, kuris seka jo pažangą. Mokinys prisijungia prie mokymosi programų kiekvienoje stotyje su slaptažodžiu ir naudoja planšetinį kompiuterį, kad galėtų bendrauti su ten vykstančiomis pamokomis. Mokiniui dirbant, jo mokymosi tempas ir stilius yra analizuojami, įrašomi ir perduodami kitoms stotims. Kai mokinys pereina į kitą stotį, manoma, kad pamoka bus pritaikyta to mokinio įgūdžių lygiui. Tokiu būdu įvairių įgūdžių lygių mokiniai gali dalytis toje pačioje klasėje.
Sąvoka „visur esantis mokymasis“ taip pat reiškia holistinio stiliaus pamokų planus. Pavyzdžiui, istorijos stoties studentas gali mokytis apie Renesansą. Kai jis ar ji persikels į meno ar muzikos stotį, joje tikriausiai bus pamokų apie Renesanso meną ir muziką. Tas pats pasakytina apie kalbą, matematiką ir mokslą – mokinys sužinos, kokius susijusius proveržius mokslininkai padarė per tą laikotarpį. Taip mokiniai ne tik išmoksta sąvokų, bet ir supranta, kaip, kur ir kodėl tokie dalykai atsirado.
Supratimas „kodėl“ taip pat yra labai svarbi tokio mokymosi dalis. Net ir aplinkoje, kurioje nėra technologijų, mokiniai gali mokytis tokiu būdu, kad pagerintų savo supratimą. Pavyzdžiui, netechnologinio visur mokymosi patirties metu mokytojas gali planuoti veiklą, kad padėtų mokiniams išsiaiškinti, kodėl sėklos auga vienoje aplinkoje, o ne kitose. Tai tikriausiai apimtų eksperimentus, hipotezes ir daugybę diskusijų. Bet kurioje visur esančioje mokymosi klasėje mokytojas veikia labiau kaip vadovas, o ne kaip vadovas, leidžiantis mokiniams dirbti savo tempu, prireikus prašydamas mokytojo paaiškinti.