Vitražai yra langai, pagaminti iš spalvoto stiklo, kuris buvo išdėstytas taip, kad būtų sukurtas abstraktus dizainas ar vaizdingas vaizdas. Jie plačiai naudojami daugelyje Šiaurės pusrutulio, ypač religinėje architektūroje. Daugeliui žmonių patinka šių langų estetika, kurie vidaus erdvę užlieja įvairiaspalve šviesa ir atlieka dekoratyvinę funkciją, o oficialiuose pastatuose kartais yra vitražo akcentų. Už jų slypi ketinimai nėra sutelkti į šviesos patekimą; tai yra erdvės didinimas, istorijos pasakojimas arba pagarbos stebėtojas.
Vitražo kūrimo procesas yra gana kruopštus ir apima atskirų vitražų plokščių litavimą, kartais šimtus labai didelių ar sudėtingų langų. Vitražo gabalai supjaustomi įvairiomis formomis ir išdėstomi, dažniausiai ant didelio darbo stalo, o amatininkas turi gerai įsivaizduoti, kaip atrodys ir kaip atrodys langas, kai jis bus baigtas. Dalys lėtai pritvirtinamos viena prie kitos, o po to uždaromos į didesnį rėmą, kuris tvirtai laikys langą, kai jis bus sumontuotas.
Vitražo projektavimas reikalauja mokymų. Į langus dažnai žiūrima iš didelio atstumo, todėl raštas turi būti matomas net tada, kai langas yra labai toli. Daugumoje vitražų naudojami labai supaprastinti, pagrindiniai raštai su dideliais spalvų blokais, kad dizainas būtų gerai perskaitytas, nors yra daug daugiau lankstumo atliekant abstrakčius darbus, kur nereikia perteikti tokių detalių kaip veidai ir gėlės. Itin sudėtingas dizainas gali būti gerai skaitomas tik iš arti ir labiau tinka įėjimui ir kitoms intymioms vietoms.
Tinkamai suprojektuoti ir surinkti vitražai gali tarnauti šimtmečius, o Vakarų Europoje yra daugybė viduramžių vitražų katedrose ir mažesnėse bažnyčiose pavyzdžių. Daugeliu atvejų šiose nuostabiose permatomose nuotraukose vaizduojami šventieji, Biblijos istorijos arba gerai nusiteikę katedros globėjai. Kai saulė trenkia į šiuos langus, jie virsta gyvais šviesos brangakmeniais ir paverčia pastato interjerą.
Mažesniu mastu vitražai dažnai naudojami kaip dekoratyviniai akcentai namuose ir įmonėse. Privačiose patalpose, kurioms reikia natūralios šviesos, gali būti naudojamas spalvotas stiklas, o vitražo plokštės taip pat naudojamos dekoratyviniams ženklams, pavyzdžiui, tualetų ir valgomojo zonų etiketėms, gaminti. Kai kuriais atvejais pirmiausia skaidrus langas gali turėti vitražo akcentus, pvz., geometrines figūras ar gėles, kad būtų suteiktas vizualinis įdomumas, tačiau į erdvę patektų daug natūralios šviesos.