Vaizdinis pasakojimas yra istorijos tipas, kuris pirmiausia arba visiškai pasakojamas vaizdinėmis priemonėmis, tokiomis kaip nuotraukos, iliustracijos ar vaizdo įrašai. Pasakojimų, kuriuos galima sukurti vaizdiniu būdu, tipų apribojimų nėra – vaizdinis pasakojimas gali būti bet kokio žanro grožinė ar negrožinė literatūra. Kai kurie tokie pasakojimai netgi naudojami pirmiausia praktiniais tikslais, siekiant perteikti tas pačias idėjas skirtingų kalbų kalbėtojams. Apskritai, vaizdiniuose pasakojimuose daug dėmesio skiriama vaizdinių elementų kokybei ir organizavimui, nes šie elementai yra atsakingi už istorijos perdavimą „skaitytojams“. Kai kuriais atvejais vizualiniai aspektai gali būti papildyti tekstu arba garsu, tačiau norint, kad pasakojimas būtų visų pirma vaizdinis, turi būti akcentuojami vaizdiniai elementai.
Vizualus pasakojimas kaip pasakojimo stilius leidžia labai įvairiai taikyti metodiką ir pateikimą. Toks pasakojimas gali būti filmo, grafinio romano ar komiksų knygos arba tiesiog vaizdų serijos pavidalu. Net ir šiose kategorijose menininkai ir pasakotojai turi daug erdvės eksperimentuoti. Plati „vaizdinio naratyvo“ kategorija leidžia pasakotojams pabandyti pasakoti istorijas iš įvairių pusių ir naudoti įvairius metodus, kad perteiktų įvairius pasakojimo aspektus.
Rašytiniai pasakojimai ir vaizdiniai pasakojimai turi daug bendro tuo, kad paprastai turi panašius tikslus. Vaizdinis pasakojimas visada skirtas perduoti tam tikros formos istoriją, kaip ir parašyta istorija. Daugeliu atvejų vaizdinis pasakojimas, kaip ir jo rašytinis atitikmuo, taip pat naudojamas menininko ar pasakotojo vertybėms ir idealams perduoti. Jie taip pat linkę naudoti panašius siužeto elementus, tokius kaip sudėtingi personažai, konfliktai ir transformuojantys įvykiai, vedantys į tolesnį veikėjų vystymąsi.
Nors vaizdinis pasakojimas pirmiausia remiasi vaizdais, kad perteiktų idėjas, daugelis tokių pasakojimų apima kitas priemones, kad istorija būtų praturtinta. Pavyzdžiui, filmai dažnai labai priklauso nuo kalbos ir kitų garso komponentų, nors didžioji veiksmo dalis yra vizualinio pobūdžio. Panašiai, nors grafinis romanas yra vizualinio pasakojimo forma ir daugiausia remiasi vaizdais, svarbūs elementai, tokie kaip dialogas, pateikiami teksto forma. Nors daugelis vaizdinių pasakojimų apima arba remiasi kitomis medijomis, kai kurie pasakotojai ir menininkai nori perduoti savo pasakojimus tik naudodami vaizdus. Toks pasakojimas, gerai parengtas ir pateiktas, gali būti toks pat sudėtingas ir turtingas informacijos, kaip ir bet kuris filmas ar parašyta istorija.