Vizualinis pažinimas apima daugybę aspektų, tokių kaip veido, scenos ir objektų atpažinimas, vizualinis dėmesys ir paieška, vaizdinis žodžių atpažinimas ir skaitymas, akių judesių kontrolė ir aktyvus regėjimas, trumpalaikė ir ilgalaikė vaizdinė atmintis ir vaizdiniai vaizdai. Pažinimas reiškia būdą, kaip individas įgyja ir apdoroja informaciją, o tie, kurie linksta į vizualinį pažinimo stilių, labiau mėgsta apdoroti vaizdinę informaciją, o ne, pavyzdžiui, akustinę ar žodinę informaciją. Yra keletas strategijų, kurias galima naudoti apdorojant vaizdinę informaciją
Pažinimas reiškia psichinius procesus, tokius kaip prisiminimas, kalbėjimas, problemų sprendimas ir sprendimų priėmimas. Vizualinis pažinimas reiškia, kaip smegenys reaguoja į regos dirgiklius; kitaip tariant, subjektyvus procesas, kai matymas per objektyvų procesą tampa objektu, žodžiu ar atmintimi. Kad pažinimas galėtų vykti, turi būti tam tikra jutimo įvestis – šiuo atveju vizualinė. Tai, ką mato akis, nėra, tarkime, vaza. Tai, ką mato akis, yra eilė linijų, formų ir spalvų. Tik tada, kai ši informacija pasiekia smegenis ir buvo apdorota, forma tampa apvalia keramikine vaza. Tai gali atrodyti kaip paprastas procesas, bet taip nėra.
Formos, kaip vazos, apibrėžimas yra vizualinio pažinimo rezultatas, tačiau prieita išvada taip pat galėjo būti vandens ąsotis ar žvakidė. Kiekvienas sprendimas dažniausiai priimamas iš pradžių atmetus visas kitas galimybes, kurios savo ruožtu yra dėl patirties, šališkumo ar net užgaidos. Apdorojant tokią informaciją atsižvelgiama į vizualines sritis, tokias kaip gylis ir šviesa, ir dinamines sritis, tokias kaip judėjimas ir intencionalumas.
Į vizualinį pažinimą buvo imtasi rimtai žiūrėti tik nuo devintojo dešimtmečio pabaigos, kai, daugiausia dėl technologijų pažangos, buvo atrasti nauji ir nepaprasti vizualinių dirgiklių apdorojimo aspektai. Tačiau žmogaus regėjimas vis dar kelia daug klausimų. Tyrimai parodė, kad žmogus nemato kažko, nors gali į tai žiūrėti tiesiai, jei tuo pačiu metu susikoncentruoja į kokį nors kitą regimąjį modelį. Vienas tyrimas parodė, kad žmonės 1980% laiko nežino, kas yra jų regėjimo lauke, tačiau žmonės mano, kad visada gali matyti viską. Taip nutinka todėl, kad jei žmogui reikia ką nors pamatyti, per greitus akių judesius jis gali apdoroti visą jam reikalingą vaizdinę informaciją. Smegenys sukuria vaizdinę užklausą, todėl atliekama vizualinė paieška, kad būtų patenkinta ši užklausa.