Balsavimas iš esmės yra garsus šauksmas arba šauksmas, kuris gali kilti dėl įvairių priežasčių ir dažniausiai turi tam tikrą emocinę priežastį. Viena iš dažniausiai pasitaikančių tokio tipo protrūkių priežasčių yra neigiamos emocijos, kurias paprastai sukelia baimė, panika ar netikėtumas. Tokiam garsui yra ir šventinių priežasčių, o balso tonas, naudojamas tokio tipo šauksmuose, gali jį atskirti nuo neigiamų emocijų sukeliamo. Balsavimas taip pat gali atsirasti dėl karštų ginčų arba kaip priemonė įkvėpti klausytojo lojalumo ir aistros.
Yra daug skirtingų žodžių, kurie gali būti vartojami vietoj šauksmo, pavyzdžiui, šauksmas, šauksmas, kaukimas, rėkimas ir šauksmas. Visi šie žodžiai rodo, kad žmogus skleidžia garsų ir pastebimą garsą iš savo burnos, o balsavimas paprastai reiškia žmonių, o ne gyvūnų garsus. Yra daug skirtingų priežasčių, kodėl žmogus gali leisti tokį garsą, nors dauguma jų yra emocinės.
Viena iš dažniausiai pasitaikančių vokavimo priežasčių yra reakcija į neigiamas emocijas, tokias kaip baimė ar nerimas. Pavyzdžiui, kai kas nors bijo, kaip reakciją jis gali garsiai ir staigiai šaukti. Tai ne tik tarnauja kaip savigynos mechanizmas, galintis išgąsdinti užpuoliką, bet ir veikia kaip pavojaus signalas, norint iškviesti bet kurį šalia esantį asmenį. Skausmas taip pat gali sukelti tokio tipo garsą; sužeistas žmogus dažnai šaukia kaip refleksas – ir kaip būdas išreikšti skausmą, ir kaip galimas pagalbos šauksmas.
Taip pat yra teigiamų emocijų, kurios gali sukelti tokio pobūdžio pasipiktinimą, nors tokio šauksmo intonaciją dažnai galima atskirti. Kai kas nors laimi kokį nors konkursą, neretai jis ar ji verkia iš džiaugsmo ar triumfuoja. Tai galima pastebėti ir tada, kai kas nors įveikia sunkią užduotį, pavyzdžiui, išsprendžia ypač sudėtingą problemą. Tokia šventė gali ne tik numalšinti vidinį įtampą prieš šią sėkmę, bet ir pasitarnauja kaip kvietimas kitiems paliudyti žmogaus pergalę.
Balsavimas taip pat gali būti naudojamas debatuose arba oratoriniam bendravimui. Ginčo metu toks padidėjęs balso garsumas gali pasitarnauti kaip bandymas vienam asmeniui išgirsti savo balsą prieš kitus. Oratoriniais tikslais garsumo didinimas, siekiant pabrėžti ar sukelti emocinį klausytojo atsaką, gali būti gana veiksmingas. Viešieji kalbėtojai, ypač politiniai lyderiai, dažnai naudodavo tokio pobūdžio oraciją, kad įkvėptų lojalumą ir apeliuotų į klausytojų emocijas bei aistras.