Vulkaninės dujos – tai vulkaninės veiklos metu iš Žemės išbėgusios arba iš jos išsiskyrusios dujos. Daugeliu atvejų šios dujos buvo įstrigusios magmoje, perkaitintoje, išlydytoje uolienoje po Žemės pluta. Jei magma išsiveržia ugnikalnio išsiveržimo metu, šios dujos bus smarkiai išleidžiamos į atmosferą. Kai kurios vulkaninės dujos taip pat išeina pro Žemės paviršiaus plyšius. Daugelis šių dujų gali būti pavojingos arba mirtinos žmonėms ir kitiems gyviems sutvėrimams.
Žemės paviršius – tai tankus kietos uolienos sluoksnis, vadinamas pluta, dengiantis visą planetą. Po šiuo sluoksniu yra magma, kuri nuolat juda ir kinta dėl šilumos ir cheminių reakcijų. Vulkanas yra vieta, kur magma išsiveržia į Žemės paviršių; tai gali sukelti seisminis aktyvumas arba kartais dėl dujų kaupimosi pačioje magmoje. Paviršiuje magma virsta lavos srautu ir vėsdama sukietės į uolieną. Tuo tarpu vulkaninės dujos, išsiskiriančios su magma, dažnai reaguos su aplinkiniu vandeniu ar atmosfera.
Dažniausios ugnikalnių išskiriamos dujos yra paprasti vandens garai arba garai. Kitos įprastos vulkaninės dujos yra anglies dioksidas ir sieros dioksidas bei įvairūs vandenilio junginiai. Kai kurios ugnikalnių išskiriamos ore esančios medžiagos yra ne dujos, o didelės mažų dalelių, vadinamų aerozoliais, masės. Dauguma dujų pasklis į atmosferą netrukus po to, kai bus išleistos iš ugnikalnio, kartais sukeldamos ilgalaikį žalingą šalutinį poveikį, pavyzdžiui, rūgštų lietų. Tačiau ore esančios dalelės, tokios kaip pelenai, gali nukeliauti didelius atstumus ir, žinoma, turi įtakos oro ir aplinkos modeliams pasauliniu mastu.
Vulkanai kelia daugybę pavojų gyviems daiktams, o jų dujos gali būti mirtinos. Įkvėpus vandenilio sulfidas, vandenilio chloridas ir vandenilio fluoridas gali sudirginti ir pažeisti plaučių audinius. Anglies dioksidas yra nematomos dujos, kurios gali kauptis žemose vietose ir sukelti sąmonės netekimą bei mirtį. Šios vulkaninės dujos gali išsiskirti iš Žemės įtrūkimų, kurie atrodo nekenksmingi, todėl didelio vulkaninio aktyvumo srityse būtinas patyręs vadovas. Tam tikrų dujų buvimas šalia paviršiaus taip pat gali rodyti, kad ugnikalnis yra netoli išsiveržimo.
Į vandenyno vandenį įtekanti lava sukuria rūgštų, į garą panašų debesį, vadinamą tinginiu, trumpiniu „lavos migla“. Sieros dioksidas gali susijungti su kitomis cheminėmis medžiagomis ir dujomis, kad susidarytų vulkaninis smogas, vadinamas „vog“; abu gali būti kenksmingi bet kokiems žmonėms ar gyvūnams, esantiems netoliese. Sieros dioksidas ir anglies dioksidas taip pat gali sukelti ilgalaikį poveikį aplinkai, jei į atmosferą patenka dideli kiekiai. Tačiau moksliniai tyrimai parodė, kad žmogaus veiklos sukelti atmosferos pokyčiai daro didesnį poveikį aplinkai nei tie, kuriuos sukelia vulkaninės dujos.