Dauguma tinklų susideda iš dviejų pagrindinių zonų – vietinio tinklo (LAN) ir plačiojo tinklo (WAN). LAN yra vidinis tinklas, nesvarbu, ar tai namas su dviem kompiuteriais, ar daugiaaukštis biurų pastatas su tūkstančiais. WAN yra tinklas už LAN ribų; tai ir kiti vidiniai tinklai, ir visas internetas. WAN prievadas yra portalas, kuriuo informacija perduodama pirmyn ir atgal tarp LAN ir WAN.
Dauguma vartotojų tinklo maršrutizatoriuje ras WAN prievadą. Įprastas namų maršrutizatorius turi vieną WAN prievadą ir keturis LAN prievadus. Kai kurie maršrutizatoriai juos vadina aukštyn (WAN prievadui) ir laidiniais ryšiais (LAN prievadams). Šis prievadas priima informaciją iš didelės spartos interneto šaltinio, pvz., kabelinio modemo, ir padalija ją į kelis įrenginius namų tinkle. Nors dauguma namų maršrutizatorių turi keturis LAN prievadus, jų gali būti tik nulis arba neribotas kiekis, nors retai daugiau nei aštuoni.
Visi šie penki prievadai atrodo kaip stačiakampės skylės įrenginio gale. Kiekvienas iš jų sukurtas taip, kad prie jo būtų prijungtas tinklo kabelis. WAN prievadas paprastai yra atskirtas nuo kitų prievadų, kad būtų lengviau identifikuoti, bet kitu atveju jis atrodo taip pat, kaip LAN prievadai.
Svarbus skirtumas tarp dviejų prievadų tipų yra maršrutizatoriaus viduje. WAN prievadas priima informaciją iš išorinio tinklo arba interneto. Informacija filtruojama per maršrutizatoriaus vidinę ugniasienę ir maršruto parinkimo sistemą. Tada informacija siunčiama į tinkamą LAN prievadą arba per belaidį ryšį su belaidžiu šaltiniu.
Be maršruto parinkimo ir ugniasienės galimybių, maršrutizatoriai taip pat turi perjungimo funkcijas. Tai leidžia kompiuteriams, prijungtiems per LAN prievadus, bendrauti tik vienas su kitu. Ši perjungimo funkcija apeina standartinę maršrutizatoriaus užkardą, o kompiuteriai yra tame pačiame tinkle. Vartotojai gali naudoti šią funkciją norėdami sujungti kelis maršrutizatorius, kad padidintų savo tinklo dydį.
Jei jie sujungtų kelis maršrutizatorius naudodami WAN prievadą, jie galėtų turėti kelis vidinius tinklus, kurie veiktų nepriklausomai vienas nuo kito. Pavyzdžiui, didelės spartos informacija patenka į vieną maršruto parinktuvą, o šis maršrutizatorius turi jungtis iš savo LAN prievadų su trimis kitais maršrutizatoriais, kur jis prijungiamas prie jų WAN prievadų. Šiuose vidiniuose tinkluose būtų sudaryta nepriklausoma informacija ir jie vienas su kitu būtų tik prijungti prie tinklo kitame pastate.