Sąvoka wardriving buvo pagrįsta terminu wardialing ir nė viena neturi nieko bendra su karu. „Wardialing“ yra pasenusi praktika, išpopuliarinta filme „Karo žaidimai“, kai buvo surinkti atsitiktiniai telefono numeriai, kad būtų galima rasti atsakymo modemą. Wardriving reiškia naršymą srityje ieškant neapsaugoto belaidžio LAN (WLAN), dar vadinamo 802.11, tinklų. 2001 m. balandžio mėn. Peteris Shipley sukūrė vadinamąją dabartinę „wardriving“ versiją, būdamas pirmasis, naudojęs programinę įrangą ir GPS vietos duomenis.
Yra visokių vadybininkų. Kai kurie vairuotojai laikosi etikos kodekso ir netgi stengiasi užtikrinti, kad jie netyčia neprisijungtų prie atviro, neapsaugoto tinklo. Kiti gali net nenaudoti sudėtingos programinės įrangos, bet gali tiesiog pastatyti arba sustoti kaimyninėje gatvėje ir pamatyti, ar jų belaidžio ryšio sąraše neatsiranda neapsaugotų tinklų, ketindami juos užgrobti. Dar kiti gali siekti įsilaužti į tinklo įrenginius, kad pavogtų informaciją arba įdiegtų kenkėjiškas programas.
Wardriving teikia tiesioginius duomenis apie tinklus ir interneto naudojimą. Tai galima padaryti iš transporto priemonės, pėsčiomis, dviračiu ar lėktuvu. Paprastai manoma, kad tinklų tyrimas nėra neteisėtas, o specialusis FTB (Federalinio tyrimų biuro) agentas Jungtinėse Valstijose teigė, kad tai negali būti baudžiamasis pažeidimas, jei tinklas yra tik pažymėtas. Tačiau jei prie tinklo prisijungiama, gali būti įvairių nusikalstamų pažeidimų, priklausomai nuo to, kas tiksliai daroma. Tai gali būti paslaugų vagystės – tiesiog prisijungimas prie tinklo ir jo naudojimas savo reikmėms – piktnaudžiavimas kompiuteriniais ištekliais, ryšių perėmimas, taip pat komercinių paslapčių vagystės ir Federalinio kompiuterinio sukčiavimo ir piktnaudžiavimo statuto pažeidimas.
Kadangi tinklo savininkas negali žinoti, ar kažkas, vairuojantis ir radęs neapsaugotą tinklą, tik jį užregistruos, pavogs paslaugas ar bandys įsilaužti į prie jo prijungtus įrenginius, tiek FTB, tiek FTC (Federalinė prekybos komisija) rekomenduoja apsaugoti savo belaidį tinklą. . Norint tai padaryti, protinga imtis veiksmų, pvz., naudoti šifravimą, o ne WEP (Wired Equivalent Privacy) rekomenduojama naudoti WPA (WiFi Protected Access); naudojant ugniasienę, taip pat antivirusinę ir šnipinėjimo programinę įrangą; pakeisti numatytąjį maršrutizatoriaus identifikavimą ir iš anksto nustatytą administratoriaus slaptažodį; ir nurodant įrenginius, kuriems leidžiama pasiekti belaidį tinklą. Taip pat rekomenduojama išjungti belaidį tinklą, kai jis kurį laiką nebus naudojamas. Kai kuriose šalyse atsakomybę už įsilaužimą į belaidį tinklą gali pasidalyti vairuotojas ir tinklo savininkas. Vokietijoje belaidžių tinklų slaptažodžiu neapsaugontiems žmonėms gali būti skirta net 100 eurų bauda.