Waterhouse-Friderichsen sindromas yra labai sunki meningokokinės septicemijos forma. Jam būdingas kraujavimas į antinksčius, dėl kurių jie neveikia. Sindromą sukelia sunki bakterinė infekcija, dažniausiai sunki meningokokinė infekcija. Vaikai ir paaugliai turi didžiausią riziką susirgti šia liga, tačiau gali sirgti ir suaugusieji. Ši būklė yra pavojinga gyvybei ir reikalauja skubios medicininės pagalbos.
Ankstyvieji Waterhouse-Friderichsen sindromo simptomai yra karščiavimas, stiprus galvos skausmas, vėmimas, nuotaikos ar psichinės būklės pokyčiai ir sustingimas, kurį sukelia didelis karščiavimas. Ligai progresuojant atsiranda raudonas arba purpurinis bėrimas, kurį dažnai lydi žemas kraujospūdis. Tai vadinamojo septinio šoko, kuris gali progresuoti labai greitai, pradžia. Septinis šokas yra neatidėliotina medicininė pagalba. Ją sukelia sunki infekcija, kuri dažniausiai yra bakterinė, bet taip pat gali būti sukelta sisteminės grybelinės infekcijos arba, retais atvejais, virusinės infekcijos.
Vėlesni Waterhouse-Friderichsen sindromo simptomai yra kraujavimas į antinksčius, dėl kurių jos užsidaro, o kraujospūdis tampa pavojingai žemas. Inkstų veikla sutrinka arba visai sustoja. Širdies veikla taip pat tampa nestabili.
Odos bėrimas, vadinamas petechijomis arba purpura, pradeda plisti labai greitai. Šis bėrimas apima raudoną arba purpurinę odos spalvą, kuri netampa blyškesnė paspaudus. Abu atsiranda dėl kraujavimo po oda dėl tam tikros didžiulės infekcijos. Pagrindinis skirtumas tarp jų yra tas, kad petechijos yra labai maži taškeliai, o purpura yra didesnė ir dažnai atrodo kaip mėlynės. Jie gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje ir paprastai išsiskiria grupėmis.
Waterhouse-Friderichsen sindromą gali sukelti bet kokia sunki bakterinė infekcija, tačiau dažniausiai jį sukelia meningokokinė infekcija, dar vadinama meningitu. Meningokokinis meningitas sukelia smegenų dangalus – nugaros smegenis ir smegenis dengiančios membranos – paburkimą ir uždegimą. Bakterijos, dažniausiai susijusios su šia būkle, yra Neisseria meningitidis, taip pat žinomas kaip meningokokas.
Dažniausiai meningokokiniu meningitu susergama pavasarį ir žiemą. Tai labai užkrečiama ir gali būti lengvai perduodama artimai bendraujantiems asmenims, pavyzdžiui, moksleiviams, kariškiams ir vaikams bei dienos centrų darbuotojams. Šios ligos tyrimas apima juosmens punkciją, paprastai vadinamą stuburo bakstelėjimu. Stuburo skystis ekstrahuojamas adata ir surenkamas į švirkštą, tada laboratorijoje tiriamas dėl infekcijos.