Weka, dar žinoma kaip medinė vištiena, yra neskraidantis Gallirallus australis rūšies paukštis. Visaėdis paukštis kilęs iš Naujosios Zelandijos ir gyvena įvairiose buveinėse – nuo miesto teritorijų iki pievų. Subrendęs jis gali pasiekti prijaukintos vištienos dydį. Evoliucinis prisitaikymas prie skirtingų aplinkų paskatino keturių skirtingų porūšių išsivystymą. Dėl aplinkosaugos problemų paukštis priskiriamas prie pažeidžiamų rūšių.
Weka yra smalsūs ir linksmi paukščiai, galintys išgyventi įvairiose buveinėse – nuo miesto aplinkos iki miškų ir pievų. Jo mityba yra visaėdė, įskaitant augaliją, pvz., sėklas, žolę ir uogas, taip pat gyvūnus, tokius kaip maži paukščiai, pelės ir vabzdžiai. Jis turi ilgą, patvarų snapą, naudojamą ir maistui skaidyti, ir apsiginti. Subrendus jis gali užaugti iki 20 colių (50 centimetrų), o patinai sveria apie 2.2 svaro (1 kilogramą), o mažesnės patelės – apie 1.5 svaro (700 gramų).
Bendra weka spalva vyrauja ruda, juoda ir pilka. Kiekviename iš keturių porūšių yra ir daugiau spalvų skirtumų. Pavyzdžiui, „Buff Weka“ gali būti šviesesnės spalvos nei jo kolegos. Stewart salos Weka skirtingais metų laikais gali skirtis nuo kaštonų iki juodos spalvos. Vakarų Weka yra tamsiai raudonos, rudos ir juodos spalvos, o pietinės arealo dalies paukščiai tamsesnės spalvos. Šiaurinė Weka sala iš kitų porūšių išsiskiria pilka apatine dalimi ir rudomis kojomis.
Weka gali išauginti iki keturių perų per metus, jei maisto ir išteklių yra daug. Lizdai paprastai statomi ant žemės, po stora žemės danga supinant žolę į dubenį. Patelės paprastai šiame lizde deda apie tris įvairiaspalvius kiaušinius. Ir patinai, ir patelės kiaušinėlius inkubuoja iki mėnesio, kol išsiris jaunikliai. Jaunikliai nuo tėvų priklausomi maistui iki dešimties savaičių, kol bus visiškai subrendę ir pasiruošę palikti lizdą.
Šiai paukščių rūšiai grėsmę kelia keli pašaliniai veiksniai. Dėl industrializacijos ir miškų bei šlapžemių modifikacijos jo buveinės nyksta. Naminiai šunys ir katės taip pat gali kelti grėsmę suaugusiems paukščiams, o mažesni žinduoliai, tokie kaip šeškai, gali kelti grėsmę jaunikliams ir kiaušiniams. Miesto aplinkoje paukščiams dažniausiai gresia motorinių transporto priemonių eismas.