X efektyvumas yra ekonominis terminas, nurodantis būdus, kuriais įmonė ar verslas naudoja savo išteklius ir darbo jėgas rezultatams pasiekti. Idealioje situacijoje x-efektyvumas būtų absoliutus, o įmonės pagaminamos produkcijos kiekis būtų tiesiogiai susijęs su jos turimų žaliavų kiekiu. Jei verslas turi konkrečios rinkos monopolį, tai gali trūkti efektyvumo vien dėl to, kad ji neturi konkurencijos, kuri priverstų ją tobulinti savo metodus. Tačiau net ir konkurencinėje situacijoje kai kurios įmonės yra veiksmingesnės už kitas dėl kintamojo, atsirandančio dėl to, kad žmonės dirba skirtingais pastangų lygiais.
X efektyvumo sąvoka apibrėžiama priešingai nei jos priešingybė, x neefektyvumas. Ši teorija teigia, kad kuo mažiau konkurencingas verslas, tuo didesnė tikimybė, kad to verslo įmonėse dirbantys darbuotojai atsiliks nuo savo maksimalių įgūdžių. Kitaip tariant, darbuotojai prekiauja dėdami visas pastangas, kad rastų patogią darbo aplinką arba geresnius santykius su bendradarbiais.
Monopolinės situacijos, kai viena įmonė yra viena savo konkrečioje pramonės šakoje, lemia x-efektyvumo sumažėjimą vien todėl, kad įmonė turi prabangos išsisukti. Tokio tipo verslui leidžiama leisti labiau kontroliuoti sąnaudas, nes ji neturi konkurencijos, kuri prieštarautų šioms didėjančioms išlaidoms. Šis verslas taip pat gali sau leisti nerūpestingai stengtis priversti darbuotojus dirbti maksimaliai stengdamasis; todėl atsiranda atotrūkis tarp šios įmonės galimybių ir realių rezultatų.
Tačiau kartais yra atvejų, kai įmonės x-efektyvumo trūkumas iš tikrųjų gali būti naudingas plačiajai vartotojų visuomenei. Pavyzdžiui, įmonė, kuriai nereikia skirti visų savo pinigų ir išteklių griežtai kovai su konkurentais rinkoje, gali juos panaudoti kitais būdais. Bendrovė gali investuoti į naujas technologines pažangas, kurios gali duoti naujų ar patobulintų produktų. Tai techniškai gali sukelti x neefektyvumą, tačiau rezultatai iš tikrųjų gali sustiprinti įmonę ir būti palaima visuomenei, kuriai ji tarnauja.
Kai rinkoje yra konkurencija, x-efektyvumo teorija teigia, kad situacijos spaudimas turėtų lemti rezultatus, kurie labiau atspindi įmonės turimą darbo jėgos, išteklių ir kapitalo kiekį. Tačiau net ir tokiose situacijose vadovybės nesugebėjimas priversti savo darbuotojus dirbti aukščiausiu lygiu sukuria neefektyvumą. Kadangi taip yra, galiausiai yra tam tikras skirtumas tarp darbuotojams mokamo atlyginimo ir jų pastangų.