XML (eXtensible Markup Language) yra ne tokia sudėtinga, glausta didesnės sudėtingesnės SGML (standartinės apibendrintos žymėjimo kalbos) tarmė. Paprasčiausiai tariant, ši kalba naudoja sintaksės žymas, kad nustatytų įvairių tipų duomenis faile. Pavyzdžiui:
Naudojant XML, įvairioms programoms labai lengva išgauti duomenis, nes žymos atitinka tam tikrus modelius. Aukščiau matome duomenų modelį su 7 elementais:
Klientas (pagrindinis elementas) susideda iš 6 įdėtų elementų: pavadinimas, gatvė, miestas, valstija, pašto kodas ir telefonas.Vardas: XML žinančios programos žino, kad šiame lauke yra asmens arba įmonės vardas.Gatvė: Šiame lauke bus nurodytas gatvės adresas. .Miestas: Čia rasite miestą.Valstybė: Sutrumpintas 2 raidžių valstybės kodas.Pašto kodas: 5 skaitmenų pašto kodas.Telefonas: Telefono numeris.
Duomenų modeliui arba kiekvieno elemento turiniui apibrėžti gali būti naudojamas DTD (dokumento tipo apibrėžimas). DTD yra vienas iš būdų apibrėžti XML dokumento struktūrą arba medį. DCD (dokumento turinio aprašas), DDML (dokumento apibrėžimo žymėjimo kalba), SAX (paprasta API, skirta XML) ir XSCHEMA.
Nors aukščiau pateiktame supaprastintame pavyzdyje tik užsimenama apie pačius šios kalbos pagrindus, jau turėtų būti aišku, kuo ji skiriasi nuo hiperteksto žymėjimo kalbos (HTML). HTML naudojamos žymos diktuoja, kaip medžiaga turi būti pateikiama tinklalapyje, nenurodant, kas tai yra. Manipuliavimas arba pakartotinis duomenų naudojimas HTML faile tolesniems tikslams nėra perspektyvus. Tačiau XML formato tinklalapyje esančiais duomenimis galima manipuliuoti, išgauti įvairiomis duomenų bazių sistemomis ir perdirbti.
Naudojant HTML tinklalapiams kurti dažnai naudojami stiliaus lapai. Formaliai žinomas kaip pakopiniai stiliaus lapai, CSS prideda stiliaus elementus į HTML tinklalapį.
Tinklalapiai taip pat gali būti parašyti XML formatu. Šiuo atveju CSS atitikmuo yra XSL (eXtensible Stylesheet Language), įdiegta tokiu pačiu būdu.
XSL iš tikrųjų atlieka dvi funkcijas. Jame pateikiamos instrukcijos XML žinančioms naršyklėms, kaip pateikti kodą grafiniais tikslais, bet taip pat pateikiamos instrukcijos, kaip duomenis paversti kitais formatais, vadinamais XLST. XSLT gali sugeneruoti failą, kurio struktūra skiriasi nuo originalo. Tai ypač naudinga tokiose srityse, kaip el. prekyba, kur kliento įvestis, pvz., vardas, kredito kortelės numeris, suma doleriais ir t. t., apdorojant mokėjimą perkeliama per sistemines programas. XSLT transformavimo funkcijai netrukdo atvaizdavimo poreikiai ir ji susijusi tik su sėkmingu duomenų perkėlimu tarp tinklų ir programų apdorojimo tikslais. Šiuo metu, kai keitimasis informacija yra toks didelis, XML yra akivaizdus pasirinkimas, o ne HTML.
XML, sukurtas World Wide Web Consortium (W3C), yra didelės žymėjimo kalbų šeimos dalis ir apibrėžiamas kaip metakalba – kalba, apibūdinanti kitas kalbas. Vienas iš W3C tikslų buvo padaryti XML „be pasirenkamų“, kad jis išliktų grynas, kitaip nei HTML, kuris turi daug skirtingų konvencijų ir dėl to įvairiose naršyklėse pateikiamas skirtingai, todėl sunku pateikti duomenis vienodai.
Nuo 2005 m. kovo mėnesio bandymų, kuriuos išleido W3C
atskleidė, kad „Microsoft Internet Explorer 6.0 SP2“ turėjo ribotas XML galimybes ir, kaip pranešama, naudojo savo kalbos skonį, kuris ne visada gali atitikti nustatytus standartus. „Netscape“ puikiai suderino su keliomis 8.0 beta versijos problemomis, o „Firefox“ ir „Mozilla“ turėjo geriausius nemokamų naršyklių rezultatus su visiškai įdiegtomis, 100 % suderinamomis XML atvaizdavimo galimybėmis visose iki šiol turimose naršyklės versijose.
Kadangi XML puslapiai suteikia daug daugiau lankstumo nei HTML puslapiai, tikimasi, kad jie pakeis HTML kaip pasirinktą kalbą. Norėdami gauti daugiau informacijos, apsilankykite oficialioje W3C svetainėje. Taip pat yra internetinių vadovėlių ir daug knygų. Norint išmokti kalbą, gali prireikti paspartinti, tačiau ekspertai prognozuoja, kad investicija yra verta laiko.