Yama yra indų mirties dievas. Jis yra viena iš labiausiai toli pasaulyje keliavusių induistų dievybių. Jis dažnai minimas japonų mitologijoje, kur jis dažnai vadinamas Enma Dai-O, taip pat kinų mituose, kur jis dažnai vadinamas Yan.
Yama paprastai vaizduojamas kaip mėlynas žmogus, jojantis ant didžiulio juodo buivolo ir laikantis kuokštą bei kilpą. Taip pat kartais sakoma, kad Jama nedoriems ir geriems žmonėms atrodo skirtingai. Nedorėliams sakoma, kad jis turi milžiniškas galūnes, plonomis rūkstančiomis lūpomis, giliomis kaip erdvė akimis ir degančios ugnies plaukus. Teigiama, kad geriesiems jis atrodo kaip graži figūra, panaši į Višnu, keturiomis rankomis ir džiaugsmingomis akimis. Jis turi du šunis, kurių kiekvienas turi keturias akis. Teigiama, kad jie veda kelią į požemį, yra galingo šuns, saugančio kilnią Indrės galvijų bandą, palikuonys.
Yama ir jo dvynė sesuo Yami buvo mirtingi saulės dievo Surya vaikai. Sakoma, kad Yama buvo pirmasis mirtingasis, kuris mirė ir atrado kelią į požemį. Kadangi jis pirmasis ten atvyko, jam buvo suteikta valdžia visoje karalystėje, perimdamas mirties valdovo mantiją. Savo mirties vaidmenyje jis siejamas su Šivos naikintojo aspektu.
Jama valdo Narakos, induizmo požemio, karalystę. Kaip ir daugelyje Vakarų religijų, požemis yra laikomas kankinimo vieta, o ne tik vieta, kur mirusieji eina mirę. Yama paskirsto teisingą bausmę mirusiems, priklausomai nuo to, kokios buvo jų nuodėmės gyvenime. Naraka kankina daug ir yra siaubingų, įskaitant degimą verdančio aliejaus vandenyne ir nepaliaujamą plakimą su dygliuotu augalu.
Tačiau skirtingai nuo daugelio vakarietiškų pragaro sampratų, Yama vykdo teisingumą, bandydamas apvalyti sielą. Praėjus tam tikram laikotarpiui, patiriant tokius baisumus, siela laikoma išvalyta ir gali būti išsiųsta atgal į pasaulį atgimti arba į dangų. Šia prasme Naraka labiau primena krikščioniškąją skaistyklos sampratą. Nors Yama nevaldo Dangaus taip, kaip valdo Naraką, jis siunčia ten žmones. Jis turi padėjėją Chitraguptą, kuris seka kiekvieno mirtingojo gyvenimą žemėje ir visus gerus bei blogus jų padarytus darbus. Po jų mirties jis pasako Yamai, kur jie priklauso – danguje ar viename iš pragaro.
Priešingai krikščioniškajai pragaro sampratai, kai valdovas yra galutinio blogio įsikūnijimas, Yama yra laikoma būtina ir netgi gera figūra. Jis yra didžiausias teisingumo arbitras pasaulyje, užtikrinantis, kad nedorėliai būtų nubausti už savo poelgius, bet taip pat padedantis jiems įveikti tuos nedorus darbus, kad jie galėtų gyventi danguje.