Yo-yo dieta reiškia nuolatinius svorio svyravimus dėl nesveikų svorio metimo būdų. Pavadinimas kilęs iš besisukančio yo-yo žaislo, kuris nuolat juda aukštyn ir žemyn. Panašiu būdu yo-yo dietos besilaikantys asmenys nuolat juda aukštyn ir žemyn priaugdami ir mažindami svorį. Jojo dietos laikymasis yra ir pavojus sveikatai, ir neefektyvus būdas numesti svorio ir jį išlaikyti.
Jojo dietos besilaikantis žmogus dažnai bando numesti svorio per greitai. Jis arba ji gali praleisti maistą, per daug sumažinti kalorijų kiekį arba laikytis madingų dietų. Madingos dietos yra tos, kurios drastiškai apriboja kalorijų kiekį ir (arba) pabrėžia ekstremalų valgymą, pavyzdžiui, valgydami tik greipfrutų ar kopūstų sriubą. Nors pradinis svorio netekimas gali lengvai atsirasti dėl šių pastangų, vėlesnis poveikis organizmui iš tikrųjų gali apriboti tolesnį svorio mažėjimą, nes organizmo medžiagų apykaita linkusi lėtėti.
Metabolizmas reiškia organizmo maisto deginimo sistemą. Kai kalorijų ar mitybos per mažai, organizmas nuo bado ginasi kaupdamas energiją ir dėl to sulėtėja medžiagų apykaita. Lėtesnė medžiagų apykaita lemia lėtesnį svorio kritimą ir taip pat gali sumažėti raumenų tonusas. Dietos besilaikantis žmogus dažnai jaučiasi nusivylęs, kad griežta dieta nebeveikia ir persivalgo ir (arba) vėl valgo tą patį kalorijų ir riebalų kiekį, kokį valgė prieš pradėdamas laikytis dietos. Riebalų ir kalorijų padidėjimas lemia svorio padidėjimą, o dėl to, kad medžiagų apykaita vėl pažeidžiama, dietos besilaikantis žmogus gali net priaugti daugiau kūno svorio nei prieš dietą.
Kai dietos besilaikantis asmuo vėl bando numesti svorio, atsiranda yo-yo dietos ciklas ir linkęs tęstis kintant svorio metimo ir svorio padidėjimo laikotarpiams. Nuolatiniai svorio svyravimai dar labiau sutrikdo medžiagų apykaitą ir kelia stresą organams. Pavyzdžiui, keli tyrimai parodė, kad yo-yo dietos besilaikantiems dietos padidėja širdies ligų rizika.
Visada reikia vengti madingų dietų ir yo-yo dietų. Svorio metimas turėtų būti laikomas lėtu ir pastoviu procesu, kuris apima sveiką subalansuotą mitybą ir reguliarius fizinius pratimus. Įrodyta, kad organizmo medžiagų apykaita veikia efektyviausiai, kai valgomi pusryčiai ir valgomi nedideli valgiai bei užkandžiai kas kelias valandas per dieną. Gydytojas gali rekomenduoti maisto ir mankštos planus, suderintus su bendra paciento sveikata.