Žalioji genė (Picus viridis) yra kilusi iš Europos ir Vakarų Azijos ir yra žinoma dėl ryškiai žalių viršutinių plunksnų. Skirtingai nuo kitų rūšių genių, žalioji genys maitinasi daugiausia žemėje ir tik retkarčiais medžiais. Tai didžiausias iš Europoje aptinkamų genių, jo ilgis yra apie 12.6 colio (32 cm), o svoris – iki 0.5 svaro (220 g).
Plačiai paplitęs visoje Europoje, daugybe žaliųjų genių galima rasti Prancūzijoje, Ispanijoje, Vokietijoje ir Anglijoje. Jis neaptinkamas Airijoje ar Škotijoje, tačiau gyvena šiaurinėse Afrikos dalyse. Atviri miškai, vejos ir sodai yra pagrindinės žaliųjų genių buveinės.
Dėl savo žalios spalvos šis genys gali likti paslėptas nuo akių, kol ant žemės minta skruzdėlėmis. Jis taip pat minta kitais vabzdžiais, sliekais, vabzdžių lervomis ir kartais vaisiais. Jo ilgas liežuvis ir aštrus snapas leidžia lengviau kasti žemę maistui.
Be ryškiai žalių viršutinių plunksnų, žalias genys turi išskirtinį raudoną karūną viršugalvyje. Jis taip pat turi ilgą juodą kupiūrą su juodu žiedu, supančiu kiekvieną akį. Šios genių rūšies galinės dalies plunksnos yra gelsvai žalios ir labiausiai matomos, kai genys skrenda. Šio tipo paukščių vidutinis sparnų ilgis yra 16.5 colio (42 cm).
Žaliųjų genių patinų ir patelių išvaizda šiek tiek skiriasi. Patinai turi stačiakampę raudoną dėmę po akimis, o patelėms ši dėmė yra juoda. Labai savitas skambutis, panašus į juoką, padeda šiam geniui pažymėti savo teritoriją.
Patinų ir patelių poravimas vyksta tik veisimuisi, kuris dažniausiai prasideda ankstyvą pavasarį. Pirmiausia iš medžio žievės reikia iškirpti lizdą. Patinas imasi šios užduoties, o lizdo sutvarkymas gali užtrukti iki mėnesio. Po poravimosi patelė gali dėti iki septynių baltų ovalių kiaušinėlių. Juos lizde maždaug tris savaites inkubuoja ir patinai, ir patelės.
Jaunikliai lieka lizde ir dar tris savaites juos prižiūri abu tėvai. Po šio laiko jaunikliai pradeda maitintis patys. Jaunikliai turi žalias viršutines plunksnas su dėmėmis, o jų apatinė dalis yra pilka, o ne geltona. Sulaukę pakankamai senatvės, geniai atsiskiria ir gyvena vieni iki kito veisimosi sezono.