Kai kraštovaizdžio tvarkymas sumažina žalą aplinkai, taip pat taupo pinigus ir išteklius, jis vadinamas „žaliuoju kraštovaizdžiu“. Dešimtojo dešimtmečio pabaigoje augantis vartotojų informuotumas apie aplinkosaugos problemas paskatino žaliųjų kraštovaizdžio projektų sprogimą, nes sodininkai suprato, kad jie gali pakeisti savo aplinką. Žaliajame kraštovaizdyje susijungia daugybė koncepcijų, sukuriančių gražų, bet ir labai efektyvų sodą.
Paprastai, kai terminas „žalias“ vartojamas apibūdinti produktui ar gyvenimo būdui, tai reiškia „draugiškas aplinkai“. Žaliųjų judėjimo pasekėjai mano, kad mažindami savo išteklių naudojimą, jie gali sumažinti neigiamą poveikį aplinkai ir daryti įtaką kultūrai tuo pačiu tikslu. Žaliųjų judėjimas iš asmenų išplito ir į įmones bei įmones, šioms organizacijoms sąmoningai renkantis ekologiškesnį verslo būdą. Žmonės, be daugelio kitų dalykų, gali statyti šiltus namus, vairuoti ekologiškus automobilius, naudoti ekologiškas technologijas ir įsigyti ekologiško maisto. Kadangi žaliųjų judėjimas tiki, kad kiekviena smulkmena yra svarbi, daugelis vartotojų pradeda nuo mažens ir žengia į priekį.
Idealiu atveju žalias sodas neturėtų turėti jokio neigiamo poveikio aplinkai. Tiesą sakant, žalias sodas turėtų būti naudingas aplinkai, skatindamas ekologinę įvairovę, sukurdamas erdvę laukinei gamtai ir mažindamas sodo savininko įnašų išteklių naudojimą. Tai pasiekiama įvairiais būdais, pradedant sodo dizaino pakeitimu, kuriame dėmesys sutelkiamas į vietinius augalus ir rūšių įvairovę. Daug resursų reikalaujančios vejos sutraukiamos, pasirenkant natūralesnį kraštovaizdį, o augalai išdėstomi efektyviai ir logiškai.
Taikant sodo planą, kuriame atsižvelgiama į natūralią regiono aplinką, tikrai sumažės išteklių naudojimas, tačiau dauguma sodininkų imasi papildomų priemonių. Kiemo ir buitinės augalų atliekos kompostuojamos, o ne cheminės medžiagos, o naudojamos natūralios trąšos. Sodininkai žaliuosiuose kraštovaizdžiuose naudoja integruotą kenkėjų valdymą, o ne toksiškus purškalus. Jie taip pat kontroliuoja lietaus vandens nuotėkį, pakartotinai panaudodami vandenį sode, o ne leisdami užtvindyti vandens kelius ir išsilieti į jūrą.
Svarbi žaliojo kraštovaizdžio dalis taip pat yra galimybė sumažinti šildymo ir vėsinimo sąskaitas tiek įmonėms, tiek namams. Gerai išdėstyti augalai gali padėti pastatams efektyviau šildyti, o tai sumažina priklausomybę nuo oro kondicionavimo ir šildymo priemonių. Kai žalias pastatas derinamas su žaliuoju kraštovaizdžiu, sąskaitos už energiją gali gerokai sumažėti. Medžių sodinimas kaip apsauga nuo vėjo, siekiant apsaugoti namus nuo šaltų vėjų ir oro, gali būti puikus būdas sumažinti sąskaitas už energiją. Taip pat galima naudoti gyvą žolės ir vietinių augalų stogą pastatui apšiltinti, o pietinėje pastato pusėje sodinti lapuočius ar vynmedžius, kad vasarą uždengtų pavėsį, o žiemą šviestų saulė.