Žalieji pinigai yra pinigai, naudojami kartu su ekologine veikla. Ekologinė valiuta, kaip ji taip pat žinoma, išleidžiama aplinkai nekenksmingo komponento pastangoms ir gali apimti vyriausybės lėšas, privačias investicijas ir aplinkosaugos klausimais besidominčių įmonių išlaidas. Aplinkosaugininkai, taip pat ekonomistai, pripažino svarbų vaidmenį, kurį išlaidos ir ekonominiai sprendimai gali atlikti tausojant aplinką ir sprendžiant aplinkos problemas.
Vienas iš žaliųjų pinigų pavyzdžių – lėšos, skirtos aplinkosaugos problemoms spręsti skirtiems plėtros projektams. Tai gali apimti tokius dalykus kaip elektrinių, skirtų naudoti alternatyvią energiją, pvz., vėją ir saulę, statyba, taip pat ekologiškų darbo vietų iniciatyvų finansavimas, suteikiant pinigų mokėti žmonėms, dirbantiems aplinkosaugos sektoriuje. Žalieji pinigai taip pat gali būti naudojami finansuoti tokiai veiklai, kaip įrangos pertvarkymas siekiant sumažinti taršą arba energiją taupančių namų ir automobilių kūrimas.
Žmonės taip pat gali naudoti žaliuosius pinigus tokiose programose kaip prekyba anglies dioksidu. Šalyse, kuriose buvo sukurta taršos kontrolės ribojimo ir prekybos sistema, įmonės, gaminančios mažiau nei numatyta taršos norma, gauna anglies dioksido kreditus. Jie gali parduoti juos kitoms įmonėms anglies dioksido biržoje. Tokiose biržose naudojama valiuta gali būti vadinama žaliais pinigais, nes ji naudojama aplinkosaugos tikslais. Lėšos, išleistos aplinkos atkūrimui ir apsaugai, taip pat gali būti laikomos žaliųjų pinigų forma, nes pinigai yra investicija į aplinkos ateitį.
Didėjantis informuotumas apie aplinkosaugos problemas XX amžiuje paskatino platų programų spektrą, kad bet kokio dydžio įmonės susidomėtų aplinkos apsauga. Kartu su padidėjusia įmonių atsakomybe už aplinkosaugos klausimus atsirado tokių dalykų kaip ekologiški investiciniai fondai – fondai, kuriuos sudaro tik įmonės, turinčios aplinkosaugos misiją. Šių fondų sugeneruoti pinigai gali būti laikomi žaliųjų pinigų forma, nes investuotojai uždirba įmones, kurios rūpinasi aplinkosaugos sprendimų kūrimu.
Atskira valiuta aplinkosaugos veiklai paprastai nenaudojama, tačiau galima stebėti įprastą valiutą, kai ji juda per investicijas į aplinką. Finansinės organizacijos gali stebėti veiklą aplinkosaugos ekonomikos sektoriuje, o vyriausybės taip pat seka ekologiškas išlaidas. Tai leidžia analitikams pamatyti, kiek auga žaliasis sektorius, ir nustatyti sektoriaus sritis, kurios galėtų būti pelningos būsimoms investicijoms ir plėtrai. Šią informaciją vyriausybės gali naudoti siekdamos skatinti darbo vietų kūrimą besiplečiančiose ekologiškos ekonomikos srityse.