Žalioji ekonominė plėtra yra terminas, vartojamas apibūdinti pastangas sukurti miesto ar miestelio ekonominį modelį taip, kad būtų atsižvelgta į tos bendruomenės aplinkosaugos poreikius. Iš esmės tai reiškia, kad reikia sukurti plėtros strategiją, kuri leistų jurisdikcijai klestėti finansiškai, kartu atsižvelgiant į aplinkosaugos klausimus, turinčius įtakos ekologinei pusiausvyrai toje srityje. Raginimas skirti daugiau dėmesio ekologiškai ekonominei plėtrai sutinkamas daugelyje bendruomenių, kuriose rūpinamasi, kad ore ir žemėje būtų kuo mažiau teršalų, kurie gali turėti siaubingų aplinkybių ateities kartoms, taip pat siekia sukurti pakankamai ekonominės infrastruktūros, kuri leistų bendruomenė galės mėgautis darbu, patogiu būstu ir patikimomis transporto galimybėmis.
Tiksli žaliosios ekonomikos plėtros forma įvairiose bendruomenėse skiriasi. Vienas iš labiausiai paplitusių būdų yra imtis veiksmų taršai mažinti. Čia tiek gyventojai, tiek teritorijoje veikiančios įmonės taikys skirtingas strategijas, siekdamos sumažinti išmetamų teršalų kiekį ir apsaugoti aplinką nuo žalos. Pavyzdžiui, gyventojai gali pasirinkti pirkti energiją taupančius automobilius, o įmonės montuos įrangą, padedančią pašalinti žaliavų švaistymą ir teršalų išmetimą į orą.
Kai kyla mintis sukurti naują bendruomenę, žalioji ekonominė plėtra dažnai prasideda pagrindiniame tos bendruomenės išdėstyme. Komercinių ir gyvenamųjų patalpų išdėstymas gali būti suplanuotas tiksliai, leidžiant važinėti tarp jų naudojant tranzito sistemą, o ne pasikliaujant vien individualiomis transporto priemonėmis. Dviračių takai gali būti įtraukti palei pagrindines magistrales ir kitas šalutines gatves rajone, skatinant dviračius naudoti kaip susisiekimo priemonę. Bendruomenės gali būti planuojamos taip, kad būtų atsižvelgta į natūralų reljefo tėkmę, taip pat būtų galima įtraukti parkus ir kitas teritorijas, kuriose išsaugoma natūrali aplinka.
Vykdant ekologišką ekonominę plėtrą, tikslas yra sukurti bendruomenę, kuri siūlo visas patogumus, tačiau vadovaujasi aplinką tausojančiu verslo ir gyvenamųjų namų naudojimo modeliu. Netgi seniai nusistovėjusios bendruomenės gali panaudoti tokio pobūdžio ekonominio vystymosi koncepciją, kad laikui bėgant padarytų pokyčius, kurie būtų naudingi toje vietovėje gyvenantiems ir dirbantiems žmonėms, kartu sumažinant vietos ekologijos pėdsaką. Ilgainiui šios pastangos atsiperka – tvari bendruomenė, kuri būtų ekologiškai ir ekonomiškai pagrįsta ne tik dabartinei, bet ir būsimoms kartoms.