Žemas raumenų tonusas yra neįprastai mažos jėgos ar raumenų masės būklė. Medicinoje žemas raumenų tonusas vadinamas hipotonija. Nors pats savaime nėra kenksmingas, jis dažnai yra pagrindinio sutrikimo simptomas. Ši būklė dažniausiai pasireiškia vaikams ir kūdikiams. Hipotonija paprastai pašalinama taikant fizinę terapiją arba gydant pagrindinę priežastį.
Mažų vaikų hipotonija dažnai apima raumenų jėgos sumažėjimą. Nors tai nėra atskiras medicininis sutrikimas, dažniausiai tai yra sutrikimo ar ligos, turinčios įtakos motorinių nervų kontrolei, raumenų jėgai ar kitoms neurologinėms funkcijoms, simptomas. Tai tiesiogiai neatspindi vaiko protinių gebėjimų. Tačiau kai kuriems vaikams, turintiems šią ligą, gali prireikti daugiau laiko, kad išsiugdytų kalbą, samprotavimą ir socialinius įgūdžius.
Diagnozuoti žemą raumenų tonusą net ankstyvaisiais formavimosi metais yra gana lengva. Dažniausi požymiai yra ypač minkšti raumenys, nenatūraliai lanksčios galūnės ir sunkus kramtymas bei rijimas. Kūdikių lėtas fizinis vystymasis laikant galvą, šliaužiojimą, čiulpimą ir sėdėjimą yra dažnas sutrikimo požymis.
Gali būti sunku nustatyti žemo raumenų tonuso priežastį, nes daugelis sutrikimų sukelia šį simptomą. Be to, esama panašumų tarp sutrikimų, sukeliančių įgimtą hipotoniją. Šie sutrikimai apima Dauno sindromą, Marfano sindromą, smegenėlių ataksiją, Prader-Willi sindromą ir Riley-Day sindromą. Specialistų dažnai reikia norint tiksliai išsiaiškinti, kuri problema sukelia simptomus. Be to, dažniausiai pasitaikantys sutrikimai yra genetinio pobūdžio, kurie savaime yra nepagydomi.
Pažeistas kūdikis kartais vadinamas lanksčiu kūdikiu. Esant dideliam silpnumui ir beveik nevaldant raumenų, kūdikio galva ir kitos galūnės nekontroliuojamai „krenta“, kai jis paimamas. Nors dauguma vaikų ilsėdamiesi linkę sulenkti kelius ir alkūnes, mažo raumenų tonuso kūdikis kabo kojas ir rankas prie šonų kaip skudurinė lėlė. Keliant ir nešiojant kūdikį, kurio raumenų tonusas žemas, būtina būti ypač atsargiems, kad nesusižalotumėte.
Jei pagrindinė priežastis nėra degeneracinė, žemas raumenų tonusas laikui bėgant gerėja. Vis dėlto raumenų jėga paprastai nebus tokia stipri kaip vidutinio žmogaus. Norėdami tai palengvinti, paprastai atliekama fizinė terapija ir pagrindinės priežasties gydymas.
Kita vertus, fizinė terapija gali duoti gana greitą rezultatą, ypač ankstyvos medicininės intervencijos atveju. Raumenys skatinami kartoti pratimus ir didinti jėgą bei masę. Šis gydymas gali būti skiriamas net ir nenustačius tinkamos pagrindinės ligos diagnozės ar gydymo. Kalbos terapija taip pat gali sumažinti kai kuriuos sutrikimo padarinius, tokius kaip kramtymo, rijimo ir kalbėjimo sunkumai.