Žemės įsigijimo įstatymas yra Indijos įstatymas, leidžiantis vyriausybei konfiskuoti privačią nuosavybę viešaisiais tikslais. Daugelis šalių turi panašius teisės aktus, kuriuos parengė įstatymų leidėjai, kad palengvintų veiklą, pavyzdžiui, valstybinių mokyklų ir kelių statybą. Žemės įsigijimo įstatymas priimtas 1894 m., o įstatymų leidėjai kelis kartus jį pakeitė. Kai kurie kritikai ir aktyvistai pasisako už jos panaikinimą, motyvuodami tuo, kad jis nėra veiksmingas ir gali sudaryti galimybes išnaudoti pažeidžiamus žemės savininkus.
Pagal Žemės įsigijimo įstatymą vyriausybė gali įteikti įspėjimą žemės savininkams, turintiems nuosavybės viešo projekto būdu. Pranešime žemės savininkai informuojami apie planuojamą areštą, siūlomą kompensaciją ir projekto pobūdį. Nekilnojamojo turto savininkams turi būti suteikta kompensacija už tikrąją turto rinkos vertę, kurią kai kuriais atvejais sunku nustatyti. Žmonės gali priimti pranešimą ar konkursą, ginčydami daugiau pinigų arba išlaikyti savo žemę, o ne būti priversti jos atsisakyti.
Įstatymo kūrėjai suorganizavo apsaugą, kad žmonės galėtų protestuoti prieš savo žemės įsigijimą. Nors Žemės įsigijimo aktas iš pradžių buvo sukurtas valdant Britanijai Indijoje, jį 1948 m. priėmė Indija ir Pakistanas, kai pasiekė nepriklausomybę ir pradėjo kurti vyriausybės politiką. Įstatymo pakeitimams, kaip ir kitiems teisės aktams, reikalinga parlamento veikla. Rėmėjai turi būti pasirengę pristatyti ir ginti pakeitimus, ieškoti rėmėjų, kurie už juos balsuotų, ir daryti lobizmą kitiems parlamentarams, kad jie paremtų konkretų pakeitimą ar teisės aktą.
Kai kurie kritikai mano, kad Žemės įsigijimo įstatymas yra per sudėtingas. Jie teigia, kad joje yra Bizantijos biurokratija, ir teigia, kad tai lėtina sklandų Indijos vystymąsi. Kiti kritikai teigia priešingai, kelia susirūpinimą dėl abejotinų žemės įsigijimų. Šie iššūkiai dažnai susiję su viešo projekto apibrėžimu, o aktyvistai kaltina vyriausybę įsigyjant žemę privačiai plėtrai, nors to neleidžia įstatymai.
Žemės įsigijimo įstatymo pakeitimai buvo pristatyti Indijos parlamente daugybę kartų, o 2010 m. kilo įnirtingi protestai dėl ginčytinų žemės įsigijimų. Šiuose protestuose dalyvavo neturtingi žemės savininkai ir buvo padidintas informuotumas apie Žemės įsigijimo įstatymo taikymą ir naudojimą. Daugybė organizacijų ir vyriausybių domisi vystymusi Indijoje ir atidžiai sekė šiuos protestus susirūpinusios dėl ekonomikos ir gyventojų pilietinių laisvių, ypač neturtingų žemės savininkų, kuriems gali trūkti teisinės pagalbos kovojant su įsigijimais.