Žemės riešutai paprastai vadinami žemės riešutais, tačiau moksliškai šis augalas turi pavadinimą Arachis hypogaea. Žemės riešutai, kilę iš Pietų Amerikos, daugelyje pasaulio vietų yra žinomi kaip riešutai ir dėl jo aliejaus ekstrakto. Techniškai žemės riešutai nėra tikras riešutas, o yra ankštinių augalų šeimos dalis; tai apima tokius maisto produktus kaip žirniai ir pupelės.
Ispanijos tyrinėtojai buvo pirmieji, kurie išplatino žemės riešutų augalą visoje Amerikoje, nes jis buvo kilęs iš dabartinės Bolivijos ir Argentinos regionų. Tarptautinių žemės ūkio tyrimų konsultacinės grupės (CGIAR) duomenimis, žemės riešutai daugiausia auginami besivystančiose šalyse, tokiose kaip Indija, Nigerija ir Indonezija, tačiau JAV ir Kinija taip pat gamina komercinius žemės riešutų pasėlius. Dauguma riešutų yra perdirbami į aliejų, teigia CGIAR, nes kiekvienas žemės riešutas yra sudarytas iš maždaug 50 procentų aliejaus.
Kiekvienas augalas išaugina ankštis, kurios apsaugo viduje esančius žemės riešutus. Šios ankštys atsiranda kaip apvaisintos gėlių kiaušidės, kurios vėliau stumiasi į žemę ir išsivysto į ankštis, kurių viduje yra nuo trijų iki penkių sėklų. Kiekvieną sėklą valgantys žmonės paprastai vadina žemės riešutais – arba atplėšia ankštį, kad suvalgytų sėklą kaip užkandį, arba valgydami žemės riešutus, juos apdorojus, kad pašalintų lukštą. Parduotuvėse plačiai parduodamų žemės riešutų sėklų pavyzdžiai yra sūdytos arba skrudintos.
Paties augalo charakteristikos apima šaknų sistemą, kuri yra giliai įkasta į žemę, palyginti su didžiausiu potencialiu maždaug 24 colių (60 cm) aukščiu. Kadangi augalas yra vienmetis, jis užauga per vienerius metus, miršta ir pakeičiamas jo sėklos. Stiebas yra padengtas plaukeliais ir turi šakas, kurios išsiskleidžia arba atsistoja ore. Žemės riešutų žiedai geltoni, augalas geriausiai auga priemolio dirvoje. Dėl savo pirmenybės šiltam klimatui žemės riešutai auga tik tose šalyse, kurios yra maždaug 40° juostoje abipus pusiaujo.
Riešutuose yra ne tik 50 procentų aliejaus, bet ir daug baltymų, apie 25 procentai, ir 20 procentų angliavandenių. Dėl to žemės riešutai yra naudingi mitybos šaltiniai, nes juose yra daug kalorijų. Be to, žemės riešutuose yra vitamino E, vitamino K ir B grupės vitaminų, kartu su niacinu. Gyvūnams taip pat gali būti naudingas žemės riešutų derlius, nes po aliejaus ekstrahavimo lieka sausas pyragas, kuris gali būti maistingas pašarų priedas.