Kas yra žemės vertė?

Žemės vertė yra terminas, naudojamas apibūdinti dabartinę nekilnojamojo turto vertę. Šio tipo vertė padidėja, kai turtas tobulinamas, pvz., atnaujinamas bet koks būstas arba pridedant kraštovaizdžio savybių, kurios laikomos vertingomis ir pageidaujamomis. Žemės vertės nustatymas yra svarbus planuojant žemės pardavimą, taip pat apskaičiuojant žemės vertės mokesčius, kuriuos nustato vietos jurisdikcijos. Šią bendrą vertę žinoti taip pat naudinga, kai ketinate naudoti turtą kaip paskolos užstatą.

Atsižvelgiant į vietinius apmokestinimo įstatymus, yra keletas veiksnių, kurie gali būti svarbūs nustatant žemės vertę. Daugelyje sričių tikslinis turto naudojimas lemia mokesčių apskaičiavimą. Pavyzdžiui, jei aptariamas turtas yra pagrindinis savininko būstas, jis gali būti apmokestinamas pagal grafiką, kuris skiriasi nuo turto, kuris laikomas investicija arba naudojamas kaip savaitgalio namas. Dažnai nekilnojamojo turto vertės nustatymo būdus turi įtakos ir turto dydis, ir vieta, kur jis yra.

Kapitaliniai turto pagerinimai taip pat turės įtakos žemės vertei. Tai apima esamų konstrukcijų papildymą, šildymo ir vėsinimo sistemų atnaujinimą arba pėsčiųjų takų ar važiuojamųjų takų klojimą. Kai kuriose pasaulio vietose patogumų, tokių kaip lauko baseinai, sporto aikštynai ar net tvenkinys, pridėjimas bus laikomas kapitaliniu patobulinimu mokesčių ir perpardavimo tikslais.

Parduodant turtą pardavimo kaina paprastai grindžiama dabartine žemės verte, o ne pirkimo kaina, kuri iš pradžių buvo sumokėta už žemę. Darant prielaidą, kad turto vertė nuo jo įsigijimo padidėjo, pardavimo kainos gali pakakti kapitalo prieaugiui sudaryti. Pagal šį scenarijų pardavėjas būtų atsakingas už bet kokio tipo kapitalo prieaugio mokesčių, kurių reikalaujama pagal vietinę jurisdikciją, mokėjimą.

Svarbu pažymėti, kad laikui bėgant žemės vertė iš tikrųjų gali mažėti. Taip dažnai nutinka, kai teritorija, kurioje yra turtas, tampa nepageidautina pirkėjams. Net jei bėgant metams buvo atlikti reikšmingi patobulinimai, jų gali nepakakti, kad būtų galima kompensuoti sumažėjusią turto pardavimo kainą, todėl savininkas turtą parduos nuostolingai, negaudamas kapitalo prieaugio iš įmonės.