Zeugma yra sakinio tipas, kuriame vienas veiksmažodis arba daiktavardis naudojamas kelioms jo dalims valdyti. Vienas iš būdų tai sudaryti yra tada, kai veiksmažodis vartojamas su daugybe daiktavardžių, net jei veiksmažodis nurodomas tik vieną kartą. Tai taip pat gali būti sukurta naudojant vieną daiktavardį ir kelis veiksmažodžius, kurie yra naudojami ir valdomi šio daiktavardžio. Egzistuoja tam tikras zeugmos tipas, vadinamas silepsiu, kuriame naudojamas vienas valdantis daiktavardis arba veiksmažodis, kuris pagal kitas frazes įgyja skirtingas reikšmes.
Zeugmos formavimo būdas yra gana paprastas, nes viena frazės dalis pakartotinai naudojama kitoms dalims valdyti, net jei ji iš tikrųjų nesikartoja. Vienas iš įprastų būdų, kaip tai sukuriama, yra veiksmažodis, kuris vieną kartą vartojamas aiškiai, o vėliau numanomas kitose frazėse. Pavyzdžiui, prozeugma yra sakinys, kuriame valdantis veiksmažodis nurodomas pradžioje ir numanomas pakartotinai, pavyzdžiui, „Jis valgė mėsainį, ji – salotas, jų sūnus – porciją gruzdintų bulvyčių, o šeimos šuo – didelį kaulą. “ Šiame pavyzdyje veiksmažodis „valgė“ nurodomas tik vieną kartą, tačiau kiekvienoje tolesnėje frazėje jis siūlomas ir vartojamas praleidžiant pasikartojančius žodžius.
Kiti zeugmos tipai apima hipozeugmą, kai valdantis veiksmažodis pasirodo sakinio pabaigoje. To pavyzdys būtų: „Jis šypsosi, ji juokiasi, vaikinas su šokinėja, o mergina vaikščiojo su švilpuku ant lūpų“. Mesozeugma yra sakinys, kuriame valdantis veiksmažodis pasirodo sakinio viduryje. Tai galima rasti tokiame sakinyje: „Jis mielai, ji lėtai, jie vaikščiojo kartu, sūnus zigzagais, o dukra atsitraukusi“.
Priešingai nei šie, taip pat yra zeugmos tipų, kurie susidaro naudojant valdantįjį daiktavardį su veiksmažodžiais, kurie jį nurodo. Tai vadinama diazeugma, o daiktavardis gali būti bet kurioje sakinio vietoje, nors aiškumo dėlei jis dažnai randamas pradžioje. Tokio tipo zeugmos pavyzdys būtų: „Vyras ir moteris vaikščiojo kartu, linksmai juokėsi, šoko ir bėgiojo per lietų, o vidurnaktį išsiskirdavo“. Šiame pavyzdyje daiktavardžio frazė „vyras ir moteris“ yra pagrindinis daiktavardis, kuris nurodomas kiekvienoje po to sekančioje veiksmažodžio frazėje.
Egzistuoja specifinė zeugma forma, vadinama sylepsis, kuri naudoja valdantįjį daiktavardį arba veiksmažodį, kuris įgyja skirtingas reikšmes tarp dviejų ar daugiau frazių. Pavyzdžiui, silepsė gali būti suformuota tokiame teiginyje kaip „Jis pametė raktus, piniginę ir protą“. Šiame pavyzdyje reglamentuojantis veiksmažodis „pamestas“ reiškia faktą, kad subjektas „Jis“ pametė raktus ir piniginę, tačiau paskutinės frazės reikšmė pakeičiama į šnekamąją kalbą. Silepsis dažnai naudojamas siekiant ironiško ar komiško efekto, nes reikšmės pasikeitimas dažnai būna netikėtas.