Židininiai traukuliai paveikia nedidelę smegenų sritį, o generalizuoti priepuoliai paveikia visas smegenis. Taip pat vadinami daliniais priepuoliais, židininiai priepuoliai klasifikuojami kaip paprasti arba sudėtingi, atsižvelgiant į tai, ar asmuo epizodo metu yra sąmoningas, ar ne. Priepuolis gali netikėtai ištikti bet kam, nors dažniausiai jis pasireiškia žmonėms, kenčiantiems nuo įgimtos epilepsijos, neseniai patyrusių galvos traumų ar insulto. Kai kurie židininių priepuolių simptomai yra nekontroliuojami veido judesiai, nenormalūs dilgčiojimo ar tirpimo pojūčiai arba raumenų trūkčiojimai.
Paprastas dalinis priepuolis yra toks, kurio metu asmuo žino, kas vyksta. Sumaišyti elektriniai signalai ribotoje smegenų srityje sukelia raumenų spazmus vienoje ar abiejose kūno pusėse, keistus veido judesius ar tikus, tirpimą ir neryškų matymą. Asmuo gali pradėti jausti pykinimą, galvos svaigimą ir sumišimą. Epizodai gali sukelti haliucinacijas, padažnėjusį širdies susitraukimų dažnį, kvapo ar klausos pokyčius ir kalbėjimo sunkumus.
Sudėtingi židininiai traukuliai apima sąmonės ir atminties praradimą epizodo metu arba po jo. Priepuolio metu asmuo gali prarasti sąmonę ir negali tiksliai prisiminti, kas atsitiko. Daugeliu atvejų sudėtingas dalinis priepuolis eina po paprasto priepuolio. Epizodas gali įvykti miegant arba pabudus, ir daugelis žmonių teigia, kad jų priepuoliai sukelia déjà vu jausmą. Tiek paprasti, tiek sudėtingi priepuoliai gali trukti nuo kelių sekundžių iki maždaug penkių minučių.
Žmonės gali patirti tik vieną paprastą ar sudėtingą židinio priepuolį per savo gyvenimą be jokio įspėjimo ar suprantamos medicininės priežasties. Asmenys, sergantys įgimta epilepsija, galvos traumomis, insultu ar smegenų augliais, laikui bėgant kenčia nuo daugybinių dalinių priepuolių. Priepuolius gali sukelti ir bakterinės bei virusinės infekcijos, o žmonėms, sergantiems meningitu ir encefalitu, ypač didelė epilepsijos priepuolių rizika. Trumpalaikis ar ilgalaikis piktnaudžiavimas narkotikais ir alkoholiu paveikia smegenų chemines medžiagas ir elektrinius signalus, kurie kartais gali sukelti dalinius traukulius.
Medicininis įvertinimas ir gydymas yra labai svarbūs po to, kai žmogus patiria židininį priepuolį. Gydytojas paprastai atlieka elektroencefalogramos (EEG) testą, kad patikrintų, ar smegenyse nėra nenormalaus elektrinio aktyvumo. Atliekant EEG tyrimą, specialistai prie galvos odos pritvirtina kelis nedidelius elektrodus, kad fiksuotų elektros signalus ir atvaizduotų tikslius rodmenis kompiuterio ekrane. EEG rezultatai, kartu su kitais medicininiais vaizdo skenavimais ir kraujo tyrimais, gali padėti gydytojams nustatyti priepuolių priežastį ir geriausius būdus užkirsti kelią būsimiems epizodams.
Daugeliui žmonių yra skiriami vaistai, padedantys kontroliuoti ir užkirsti kelią epilepsijai. Infekcijos paprastai gydomos antibiotikais, o smegenų auglius gali tekti pašalinti chirurginiu būdu. Be to, kiekvienas gali padėti išsaugoti smegenų sveikatą ir sumažinti priepuolių riziką susilaikydamas nuo narkotikų, daug miegodamas, reguliariai mankštindamasis ir laikydamasis tinkamos mitybos.