Židinio dūmtakis yra židinio sistemos dalis, jungianti tikrąją angą su išore. Jis eina per kaminą ir gali būti mūrinis arba metalinis. Dažnai vienas yra pagamintas iš apvalių arba kvadratinių terakotinių vamzdžių rietuvių arba apvalių metalinių vamzdžių. Dūmtakio paskirtis – dūmus ir dujas iš ugnies išleisti į lauką.
Jei jis prijungtas prie laisvai pastatomo židinio, židinio dūmtakyje kartais yra kamino antpirštis. Tai vamzdžio, dažniausiai metalinio, įvorė, jungianti iš židinio išeinantį vamzdyną su dūmtakio anga. Jis dažnai turi slopinimo mechanizmą, dažniausiai metalinį gabalą, kuris telpa į jį arba iškart po juo, kurį galima atidaryti arba uždaryti. Sklendės paskirtis – apsaugoti nuo šilumos nuostolių, kai židinys nenaudojamas. Atidarius sklendę, kai dega ugnis, dūmai turėtų patekti į kaminą.
Jei uždegus ugnį patalpoje pradeda plūsti dūmai, užuot kilus židinio dūmtakiais, reikia patikrinti sklendę ir įsitikinti, kad ji atidaryta. Jei taip, yra keletas kitų dažnų židinio netinkamo tempimo priežasčių. Lengva pataisyti – užsikimšęs dūmtakis, dažnai dėl paukščio, širšių ar kito gyvūno lizdo. Lizdą pašalinus kaminkrėčiui, problema palengvinama. Kartais kamino dangtelis padeda apsaugoti gyvūnus nuo lizdų dūmtakio viduje.
Kita situacija, galinti sukelti dūmų problemą, yra ta, kad židinio dūmtakis turi būti gruntuotas arba iš anksto pašildytas. Kartais šaltas dūmtraukis nepritraukia dūmų. Norėdami išspręsti šią problemą, galima apšviesti susuktą laikraščio gabalėlį ir laikyti kuo toliau į dūmtakio kanalą, pro sklendę. Tai gali tekti padaryti daugiau nei vieną kartą, kad oras būtų tinkamai sušildytas. Visas šis procesas žinomas kaip gruntavimas.
Kita galima problema židinio dūmtakyje yra kreozoto – lipnios į degutą panašios medžiagos – kaupimasis, kuris gali kauptis dėl nepilno medienos degimo. Dažnai naudojamą židinio dūmtakį svarbu reguliariai valyti, kad jo viduje nesikauptų kreozotas. Jei ši medžiaga nepašalinama, ji gali užsidegti ir sukelti pavojingą dūmtraukio gaisrą.