Prisiekusiųjų nuosprendis yra prisiekusiųjų išvada, pagrįsta abiejų baudžiamojo ar civilinio proceso šalių pateiktais įrodymais. Nuosprendis skiriasi nuo nuosprendžio, kuris grindžiamas prisiekusiųjų nuosprendžiu ir kurį priima teisėjas, kuris turi taikyti valstybės įstatymus. Baudžiamosiose bylose teismo nuosprendžiai yra arba kalti, arba nekalti. Civiliniame procese prisiekusieji priima bendrą nuosprendį, kad nustatytų atsakomybę ir žalą, arba specialų nuosprendį, kad nustatytų faktines išvadas, kurių pagrindu teisėjas gali priimti nuosprendį. Jei prisiekusiųjų komisija negali priimti nuosprendžio, teismas laikys, kad prisiekusiųjų komisija yra pasišalusi, o byla dažnai atmetama.
Po to, kai abi šalys pateiks baigiamąsias kalbas, teisėjas nurodys prisiekusiųjų komisijai taikytinus įstatymus ir reikalavimus, kad būtų priimtas sprendimas. Nuosprendžio priėmimo procesas vadinamas prisiekusiųjų svarstymu. Prisiekusiųjų komisijos nariai dažnai balsuoja prisiekusiųjų svarstymo pradžioje, metu ir pabaigoje, kad nustatytų, ar priimtas nuosprendis. Pasitaiko atvejų, kai įrodymų yra tiek daug, kad teisinis reikalavimas prisiekusiųjų komisijai pasiekti vieningą arba balsų daugumą įvyksta per kelias minutes po svarstymo, po pirmojo balsavimo. Meistras, vienas iš kitų narių atrinktos prisiekusiųjų komisijos narių, paskelbs nuosprendį teisme teisėjui.
Civilinio ieškinio šalys gali išvengti prisiekusiųjų teismo sprendimo susitarimu, jei byla išsprendžiama iki baigiamųjų kalbų. Pavyzdžiui, atsakovas gali pasiūlyti atlyginti dalį žalos, kurios ieškovas siekia mainais už teisinės kovos pabaigą. Teisėjai dažnai suteikia galimybę abiem šalims išspręsti bylą, o susitarimas turi būti rašytinis. Kaltinamasis baudžiamajame procese taip pat gali susitarti su prokuratūra prieš prisiekusiųjų teismo nuosprendį, kuriam dažnai pritaria teisėjas. Tokiais atvejais kaltinamasis paprastai pripažįsta kaltę dėl kai kurių kaltinimų, o kaltinimas sutinka kai kuriuos atmesti.
Advokatas, tikrasis ieškovas arba kaltinamasis gali ištirti prisiekusiųjų teismo sprendimą kaip dalį bylos rengimo, kad suformuluotų teismo proceso strategijas. Yra regioninės ir nacionalinės duomenų bazės, kuriose renkami, peržiūrimi ir analizuojami prisiekusiųjų sprendimai, o informaciją dažnai kaupia teisminiai advokatai. Teisėjai kartais naudojasi duomenų baze, kad įvertintų nuosprendžius, ypač jei į nuosprendį įtrauktas žalos atlyginimas.