Žmogiškojo kapitalo formavimas – tai procesas, kai šalies žmonės paverčiami darbuotojais, galinčiais gaminti prekes ir paslaugas. Šio proceso metu santykinai nekvalifikuotiems asmenims suteikiamos priemonės, reikalingos prisidėti prie ekonomikos. Ji labai svarbi ilgalaikiam šalies ekonomikos augimui ir suteikia tokią pat naudą kaip naujos technologijos ar efektyvesnė pramonės įranga. Nors šis procesas užtrunka, jis dažnai lemia aukštesnį šalies žmonių gyvenimo lygį vos per kelias kartas ar net greičiau. Šį procesą galima pasiekti pasitelkus visuomenės sveikatos politiką, švietimo ar mokymo galimybes.
Visuomenės sveikatos politika yra veiksmingo žmogiškojo kapitalo formavimo pagrindas. Galimybė naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis ir tinkama mityba pailgina gyvenimo trukmę ir padeda žmonėms tapti veiksmingesniems darbo vietoje. Kadangi žmonės gyvena ilgiau, visuomenė gauna naudos iš jų patirties ir įgūdžių, o tai leidžia jiems atlikti savo darbą efektyviau nei tiems, kurie dirba naujoje vietoje.
Švietimas taip pat labai svarbus formuojant žmogiškąjį kapitalą. Išsilavinę žmonės turi daugiau įgūdžių ir gali efektyviau atlikti savo darbą. Jie taip pat geriau tinka sudėtingesniems darbams, kurie dažnai siejami su didesniu atlyginimu ir didesne ekonomine nauda. Šalys gali investuoti į valstybines mokyklas ir suaugusiųjų švietimą, kad galėtų pasinaudoti šiais privalumais. Prekybos mokyklos taip pat padeda formuoti žmogiškąjį kapitalą, kaip ir gerbiamos kolegijos ir universitetai.
Be to, kad švietimas būtų prieinamesnis, šalys taip pat gali paskatinti ekonomikos augimą, priimdamos privalomus lankomumo įstatymus. Pavyzdžiui, vaikai Jungtinėse Valstijose pagal įstatymus paprastai privalo lankyti mokyklą iki tam tikro amžiaus. Investicijos į mokytojus taip pat gali padėti sustiprinti švietimą tautoje.
Etikos ir moralės klausimai taip pat gali turėti įtakos žmogiškojo kapitalo formavimui. Daugelis neišsivysčiusių šalių patiria reiškinį, žinomą kaip protų nutekėjimas, kurio metu išsilavinę arba kvalifikuoti darbuotojai emigruoja siekdami geresnių galimybių. Kol vieni išvyksta dėl finansinių priežasčių, kiti emigruoja dėl kultūrinių ar politinių priežasčių. Protų nutekėjimas ypač paplitęs šalyse, kurios riboja asmeninę laisvę arba kuriose yra tam tikrų grupių diskriminacijos kultūra.
Šalys, įgyvendinančios politiką, skirtą efektyviam žmogiškojo kapitalo vystymui, dažnai pastebi, kad rezultatams pasiekti reikia laiko. Tačiau kai tik rezultatai pradeda pasirodyti, jie paprastai būna kaupiami. Tai reiškia, kad kiekviena karta pasiekia geresnių rezultatų nei ankstesnė, nes įsigalioja sudėtinis šių strategijų poveikis.