Nors skurdas dažnai matuojamas pagal regiono vidutines pajamas arba finansinius išteklius, Jungtinių Tautų plėtros programa (UNDP) sukūrė matavimo sistemą, pagrįstą tai, ko trūksta įvairiose pasaulio vietose. Šis matavimas vadinamas Žmogaus skurdo indeksu, dar vadinamas HPI. Jis renka duomenis iš besivystančių ir didesnes pajamas gaunančių šalių, todėl palyginimo ir poreikių supratimo pagrindas gali būti pateiktas skaičiais ir grafiškai. Tokie veiksniai kaip trumpa gyvenimo trukmė, žemas raštingumo lygis ir bendros gyvenimo sąlygos yra įrašyti į žmogaus skurdo indeksą.
Naudodamas nepriteklių kaip priemonę skurdo lygiui fiksuoti, Žmogaus skurdo indeksas renka duomenis iš besivystančių šalių, pažymėtų HPI-1, ir iš šalių, kuriose pajamos yra didesnės vienam gyventojui, imties, sugrupuotos kaip HPI-2. Jungtinių Tautų 2009 m. žmogaus raidos ataskaitoje 2007 m. vertės apėmė 182 šalių HPI reitingus. Pavyzdžiui, Albanijos – 4 – ir Bosnijos ir Hercegovinos – 2.8 – kurios paprastai laikomos ekonominių problemų patiriančiomis Europos šalimis, indeksai gali atrodyti stulbinamai žemesni nei Afganistano – 59.8 – ir Nigerio – 55.8. Tačiau kai viename regione gali trūkti būtiniausių išteklių maistui gaminti ir sulaukti senatvės, kitose vietovėse maisto gali būti daug, bet skursta kitų išteklių ar galimybių. Žvelgiant į šiuos disbalansus padeda Žmonių skurdo indeksas.
Sudarant šį indeksą naudojamos kelios kategorijos. Viena iš vertinamų kategorijų yra išgyvenamumas arba tikimybė mirti sulaukus 40 metų besivystančioje šalyje arba iki 60 metų amžiaus didesnes pajamas gaunančioje srityje. Antroji kategorija apima raštingumą ir žinias arba tai, kas ir kiek iš gyventojų neturi galimybės mokytis ir mokytis skaityti bei rašyti.
Bendra gyvenimo kokybė arba gyvenimo lygis yra trečiasis žmogaus skurdo indekso veiksnys, kuris HPI-1 ir HPI-2 šalyse vertinamas skirtingai. HPI-1 šalys vertinamos pagal prieigos prie švaraus ir saugaus vandens trūkumą ir mažo svorio vaikų procentą, o HPI-2 šalys vertinamos pagal asmenų, gyvenančių žemiau skurdo pajamų ribos, skaičių. Šią trečiąją kategoriją galima apibendrinti kaip prieigos prie išteklių trūkumą. Ketvirta HPI-2 arba labiau išsivysčiusių šalių kategorija yra ilgalaikis nedarbas ir bendras galimybių dalyvauti visuomenės gyvenime trūkumas.
Jungtinių Tautų plėtros programoje šie rodikliai gali keistis, nes skurdas įvairiais būdais veikia žmonių grupes visame pasaulyje. Ataskaitose, kurias galima rasti internete per JTVP svetainę, paprastai pateikiami atskiri kintamieji, atsižvelgiant į lytį ir amžių, ir jie gali būti surūšiuoti kaip skaičiuoklės, kad būtų galima palyginti konkrečius regionus ar problemas. Žmogaus skurdo indekso matavimai taip pat gali būti tęsiami, nes JT siekia nustatyti visus skurdą. Bandymai kiekybiškai įvertinti žmonių skurdą gali suteikti daugiau galimybių jį spręsti per JT ar per kitas tarptautines agentūras, kurios naudoja duomenis.