Ironija yra bet kokia situacija, kurioje yra kontrastas tarp to, kas atrodo, ir to, kas iš tikrųjų yra. Kalbant apie žodinę ironiją, yra nesutapimas tarp tiesioginės reikšmės – tikrųjų žodžių, kurie ištariami, ir numanomos ar perkeltinės reikšmės. Verbalinė ironija gali turėti įvairiausių atspalvių – nuo lengvabūdiškos iki karčios, ji gali būti naudojama tiek kasdienėje kalboje, tiek kaip retorinė priemonė literatūroje.
Sarkazmas, pažodžiui graikų kalboje reiškiantis „kūno plyšimą“, yra žodinės ironijos forma, turinti atšiaurių atspalvių, kaip rodo jos etimologija. Sarkastiškas komentaras yra toks, kuris sako priešingai, nei turima omenyje, siekiant pakenkti ar įžeisti. Pavyzdžiui, žmogus gali sarkastiškai pastebėti: „Na, ar tu ne genijus? mokiniui, neišlaikiusiam testo.
Sarkazmą reikėtų skirti nuo įkyrumo, kuris yra panašus, bet turi humoristinių, o ne įžeidžiančių intencijų. Žodžiai „sarkastiškas“ ir „įdomus“ dažnai vartojami pakaitomis atsitiktiniuose pokalbiuose, tačiau iš tikrųjų jų tonas ir tikslas labai skiriasi. Tačiau skirtumas tarp šių dviejų dažnai priklauso nuo balso tono, o ne nuo tikrųjų žodžių. Jei kas nors padavėjui, numetusiam padėklą, sako: „O, geras darbas“, tai gali būti šiurkštus arba nekenksmingas – sarkastiškas ar šmaikštus – ketinimas, priklausomai nuo kalbėtojo linksniavimo.
Pervertinimas ir sumenkinimas taip pat gali būti žodinės ironijos formos, ypač jei tai daroma tyčia. Tyčinio pervertinimo, kartais vadinamo hiperbole, pavyzdys galėtų būti: „Ten buvo kalnai knygų! kur „kalnai“ yra akivaizdžiai perdėtas. Nuvertinimas yra subtilesnė žodinės ironijos forma ir gali būti perteikta juokaujant. Pavyzdžiui, kalbėtojas gali pakomentuoti tą patį didelį knygų kiekį sakydamas: „Na, atrodo, kad čia turite kelias knygas“. Abiem atvejais tai, kas pasakyta, nėra tiesiogiai priešinga tikrajai reikšmei, nes tai yra sarkazmas, bet vis tiek ne visai tiksliai.
Vidurio anglų literatūroje kaip retorinė priemonė dažnai naudojamas sumenkinimas. Anoniminėje epinėje poemoje „Beowulf“ pranešėjas sako, kad „ne maža kompanija“ susirinko, kai Beowulfas pasakė, kad kovos su pabaisa Grendeliu. Šis konkretus sumenkinimo tipas yra žinomas kaip litotes, o tai reiškia, kad kažkas yra ypač teisinga, kai sakoma, kad jo priešingybė nėra tiesa.