Žodinis piktnaudžiavimas – tai tam tikra įžūlumo forma, kuri apima žodžių vartojimą, o ne smūgius ir kumščius. Žodžiu įžeidžiančioje situacijoje žodžiai vartojami norint užpulti, kontroliuoti ir pakenkti kitam asmeniui. Žodinis įžeidžiantis elgesys gerokai viršija niekšišką elgesį; tai apima psichologinio smurto sukėlimą prieš kitą asmenį, kėsinimąsi į pačią individo esybės prigimtį ir bandymą sunaikinti jo dvasią. Žodinis piktnaudžiavimas gali paveikti įvairaus amžiaus žmones ir bet kokio tipo santykius. Tačiau ji ypač paplitusi vedybiniuose santykiuose.
Kai kurie elgesys laikomi įžeidžiančiu žodžiu, įskaitant pykčio protrūkius, rėkiantį įniršį ir pravardžiavimą. Žodinis piktnaudžiavimas dažnai apima kaltinimą, smegenų plovimą ir bauginimą. Paslėpta agresija taip pat yra žodinio smurto dalis. Žodinis piktnaudžiavimas yra labai manipuliatyvus, nes įžeidinėjimai dažnai užmaskuojami kaip rūpestingi komentarai. Žodinis piktnaudžiavimas gali būti atviras arba slaptas, tačiau visada reikia kontroliuoti ir manipuliuoti auka.
Dažnai žodiniai įžeidžiantys komentarai siūlomi kaip pokštai. Kai pokšto tikslas yra įskaudinamas ar įžeidžiamas, žodinis smurtautojas iš jo nusijuokia ir sako, kad auka yra pernelyg jautri. Tačiau žodinio smurtautojo tikslas yra padaryti tai įskaudinti. Po kurio laiko žodinis smurtas dažnai perauga į fizinį smurtą.
Ginčai žodžiu įžeidžiančiuose santykiuose gerokai skiriasi nuo sveikų santykių ginčų. Paprastai žmonės ginčijasi dėl tikrų problemų, kurias galima išspręsti. Žodžiu įžeidžiančių ginčų metu tikri konfliktai nėra problema ir problemos neišsprendžiamos. Prievarta tampa problema, ir dažnai aukai sakoma, kad dėl visko visada kaltas jis ar ji.
Dažnai žodiniai smurtautojai sako savo aukoms, ką galvoti ir kaip jaustis. Paprastai jie atsisako matyti ar suprasti aukos požiūrį. Tiesą sakant, jie dažnai smurtiniu būdu prieštarauja aukos nuomonei ir norams. Žodiniai smurtautojai dažnai neigia tikrovę ir bando supainioti savo aukas nuolat keisdami ar iškraipydami problemą.
Išskaitymas dažnai yra pagrindinė žodinio prievartos dalis. Žodžiu įžeidžiančių santykių metu smurtautojas gali nesuteikti informacijos, meilės, paramos ar pinigų. Kai prievartos auka bando kalbėti apie tokias problemas, žodinis smurtautojas šią problemą visiškai neigia.
Žodiniai smurtautojai dažnai siekia izoliuoti savo partnerius, nutraukdami arba blokuodami jų santykius su draugais ir šeima. Kartais žodinis smurtautojas stengiasi įtikinti auką, kad smurtautojas yra vienintelis asmuo, kuriam ji tikrai rūpi arba jai patinka. Kai kuriais atvejais žodinis smurtautojas gali pripažinti savo elgesį ir sutikti sustoti. Tačiau paprastai elgesys vėl prasideda per trumpą laiką.
Žodinį prievartą galima apibūdinti kaip slaptą; palieka plika akimi nematomas žaizdas. Kadangi tai kenkia protui ir dvasiai, jį atpažinti gali būti sunkiau nei fizinį smurtą. Be to, jos aukos tampa taip sugniuždytos, kad dažnai pačios nepastebi prievartos.
Žema savigarba ir sumišimas nuolat slypi žodiškai skriaudžiamų žmonių galvose. Smurtautojas dažnai sugeba įtikinti auką, kad problema yra ji. Tiesą sakant, žodiniai smurtautojai dažnai kaltina skriaudžiamąjį vaidinant auką.
Ilgainiui žodinio smurto auka taip pavargsta nuo prievartos, kad nebegali nuo to apsiginti. Dažnai auka pradeda bandyti pakeisti ar nuraminti smurtautoją, manydama, kad toks pasikeitimas pagerins santykius. Deja, žodiniai smurtautojai paprastai nepasikeičia patys. Kad įvyktų tikri pokyčiai, dažniausiai reikalinga profesionali psichiatro pagalba.