Žodinis samprotavimas reiškia, kaip žmogus dirba su žodžiais, kad gautų visą jų prasmę. Gerus gabumus šioje srityje parodo gebėjimas daryti pagrįstas išvadas iš sakinių ir pastraipų. Dažnai įtraukiamas į intelektualiųjų koeficientų (IQ) testus, kai kuriose darbo situacijose taip pat tikimasi žodinio samprotavimo, kad būtų galima tiksliai įvertinti ir interpretuoti rašytinę informaciją.
Pavyzdžiui, medicinos specialistas, skaitantis diagramą su paciento simptomais ir (arba) laboratorinių tyrimų rezultatais, negali tiesiog padaryti išvados apie tai, ar jis ar ji turi tam tikrą būklę ar ligą. Visa informacija turi būti išanalizuota ir turi būti atsižvelgta į bet kokią trūkstamą informaciją. Vienas iš būdų, kuriuo žodinio mąstymo testai padeda įvertinti testuojančiojo gebėjimą nustatyti geriausią loginę galimybę, yra priversti jį pateikti trūkstamą žodį. Pavyzdžiui, toks klausimas kaip „spyris į kojas, kaip banga į ______“ gali turėti žodžių, iš kurių galima rinktis, pvz., pirštas, pirštai, ranka, rankos, ranka ar rankos.
Teisingas atsakymas į aukščiau pateiktą klausimą, pagrįstas loginiais samprotavimais, yra „rankos“, nes jos puikiai tinka mojuoti, kaip kojomis spardyti. „Ranka“ būtų neteisinga, nes tai yra vienaskaitos pasirinkimas, kuris atitiktų „pėdą“, o ne daugiskaitą „pėdos“. „Pirštai“ yra tik plaštakos dalis ir atitiktų „kojų pirštus“, o pasirinkimas „rankos“ logiškai atitinka „kojas“.
Skaitymo supratimas ir kritinis mąstymas yra būtini samprotaujant žodžiu. Kad gautų tikslų atsakymą į žodinio samprotavimo testo klausimą, skaitytojas turi suprasti ne tik pagrindinę sakinio prasmę, bet ir detales. Šio tipo samprotavimų nereikėtų painioti su žodiniais gebėjimais apskritai, kurie taip pat tikrinami IQ ir profesiniuose gebėjimuose.
Be skaitymo supratimo ir samprotavimo, bendrųjų žodinių gebėjimų tikrinimas taip pat apima kalbos mechaniką. Tikrinama taisyklinga sakinio sandara, rašyba, žodynas, skyryba ir gramatika. Pavyzdžiui, testo dalyviui gali būti suteikta teksto pastraipa ne analizuoti ir interpretuoti reikšmę, o pridėti teisingus skyrybos ženklus. Kitas įprastas metodas, naudojamas atliekant tokio tipo testavimą, yra įvairių variantų, kaip gali atrodyti žodis, sąrašas, kad testuotojas pasirinktų teisingą rašybą. Žodinių gebėjimų testų dalyviams taip pat gali tekti rašyti sakinius ar pastraipas, kad parodytų, kaip vartoja kalbos mechaniką, pvz., gramatiką, rašybą, skyrybos ženklus ir žodyną, nors jiems taip pat gali tekti tai padaryti kartu su klausimu, skirtu skaitymo supratimui tikrinti.