Žodinis testamentas, dar žinomas kaip nuncupatyvinis testamentas, yra žodinis pasakojimas apie asmens pageidavimus dėl turto paskirstymo po jo mirties. Šis dokumentas yra panašus į rašytinį testamentą, išskyrus žodinį. Tokio tipo testamentas paprastai nenaudojamas, nes jį gali panaudoti tik tam tikri žmonės tam tikromis aplinkybėmis prieš mirtį. Be to, yra ribos, kas gali liudyti šį testamentą, kur gali būti panaudotas tokio tipo testamentas ir kokia yra suteikta nuosavybė. Žodiniai testamentai taip pat gali sukelti nesutarimų dėl sukčiavimo galimybės.
Daugelis šalių nepripažįsta žodinio testamento galiojimo, net kai kuriose šalyse tik tam tikri regionai pripažįsta jo teisinę galią. Pavyzdžiui, tik kai kurios JAV jurisdikcijos leidžia žodinius testamentus. Paprastai žodinį testamentą gali parengti tik karys, einantis į mūšį, neturintis laiko sudaryti rašytinio testamento, arba kaip mirties patale gulinčio asmens deklaraciją.
Daugumoje įstatymų nustatyta, kad žodinis pokalbis turi būti liudytas ir po to įrašytas raštu. Teisinis liudytojas sudaromas kaip nesuinteresuotas asmuo, ty asmuo, nesusijęs su išdalinamu turtu. Kai kurie įstatymai reikalauja dviejų liudytojų, patvirtinančių žodinį testamentą. Kad šis testamentas būtų galutinis, jis taip pat turi būti surašytas ir advokato paduotas per tam tikrą laikotarpį po asmens mirties.
Be apribojimų, kuriose šalyse ar regionuose leidžiama pareikšti žodinį testamentą, kai kurios jurisdikcijos nustato tolesnius nevyriausybinio testamento apribojimus. Paprastai žodiniu testamentu gali būti paliktas tik tam tikros rūšies turtas. Jurisdikcijos patvirtino skirtingus teisinius kriterijus, tačiau apribojimai gali būti susiję su pinigais, nekilnojamuoju turtu ar kitų rūšių turtu.
Kadangi šis dokumentas jo sukūrimo metu nėra surašytas, žodinis testamentas gali būti skundžiamas teisiškai. Galiojimas dažnai yra didžiausia ginčų sritis. Kadangi žodinis testamentas yra tik kalbamas ir gali būti įvykdytas geriausiu atveju atšiauriomis ar neformaliomis sąlygomis, žodinis testamentas turi didelę sukčiavimo ar dviprasmiškumo tikimybę. Paskutiniai mirusiojo norai gali būti netyčia ar tyčia nesuprasti. Dėl to tokio tipo testamentą gali būti sunku įvykdyti, jei jį ginčija mirusiojo šeima.