Žodžių vartojimas, kitaip žinomas kaip dikcija, reiškia rašytojo žodžių pasirinkimą ir būdą, kuriuo jis vartoja tuos žodžius tam tikrame rašte. Rašytojo žodžių pasirinkimas labai skiriasi, atsižvelgiant į rašymo tipą, kuriuo jis užsiima. Pavyzdžiui, techninis rašytojas, siekdamas perduoti informaciją, linkęs vartoti žodžius tiksliai ir aiškiai. Jo žodžių vartosena paprastai skiriasi nuo poeto, kuris dažnai naudoja gėlėtus ir iškalbingus žodžius, perteikdamas neapčiuopiamas idėjas, tokias kaip grožis ir meilė. Žodžių pasirinkimas ypač svarbią vietą užima grožinėje literatūroje, kurioje skirtinguose regionuose ir skirtingais laikotarpiais vykstantys kūriniai dažnai vartoja labai skirtingus žodžius, kad išugdytų tam tikrą autentiškumo lygį.
Daugeliui žmonių žodžių vartojimas tiesiog reiškia tinkamų žodžių pasirinkimą tam tikrais atvejais. Tai reiškia, kad reikia suprasti žodžių reikšmes ir jų vartojimą sakiniuose. Tačiau daugelis žodžių turi „konotacijas“ arba reikšmes, viršijančias jų techninius apibrėžimus. Norint tinkamai vartoti žodžius, būtina suprasti ir technines žodžių reikšmes, ir konotacijas, nes kai kurie žodžiai su visiškai priimtinais apibrėžimais turi nemalonių ar įžeidžiančių konotacijų.
Žodžių vartojimas yra daug aktualesnė problema rašytojams ir kalbėtojams nei kitų profesijų atstovams. Rašytojai paprastai turi pasirinkti žodžius, kurie būtų aiškiai ir konkrečiai susiję su jų aptariama tema ir būtų aiškūs bei suprantami jų auditorijai. Pavyzdžiui, rašant techniškai patyrusiai auditorijai, rašytojo žodžių vartojimas paprastai turi parodyti, kad jis supranta su aptariama tema susijusį žargoną. Kita vertus, rašydamas plačiajai auditorijai rašytojas turi stengtis vengti žargono. Rašant, kurio pagrindinis tikslas yra perduoti informaciją, numatoma auditorija dažniausiai yra pagrindinis veiksnys, lemiantis rašytojo žodžių pasirinkimą.
Daugelis rašytojų ir poetų kalbą vartoja meniniais tikslais, todėl dažnai jiems mažiau įtakos turi auditorija. Tokiais atvejais žodžių vartojimas įgauna naujus ir sudėtingesnius matmenis, nes žodžių skambesys ir ritmas gali būti tokie pat svarbūs kaip ir reikšmės. Tai ypač pasakytina apie poeziją, kurios didžiąją dalį valdo griežtos ritmo ir rimo taisyklės.
Meniški rašytojai nėra vieninteliai, kurie retkarčiais sulaukia pagyrų už įgudtą žodžių vartojimą. Daugelis rašytojų, kurių pagrindinis tikslas yra perduoti informaciją, yra gerai vertinami dėl savo sugebėjimo tai daryti iškalbingai. Įgudusiu žodžių vartojimu net grynai techninis rašymas gali atrodyti beveik meniškas, nepažeidžiant jo funkcionalumo.