Boro rūgštis nuo mielių infekcijų gali būti sėkminga, ypač jei ji naudojama pasirodžius pirmiesiems simptomų požymiams. Gydytojai dažniausiai rekomenduoja boro rūgštį gydyti mielių infekcijas, kurios nereaguoja į kitus vaistus, ir infekcijoms, kurios pasikartoja. Boro rūgštis gydo Candida albicans, mieles, sukeliančias makšties infekciją, ir kitus grybelius, kurie gali būti atsparūs receptiniams ir nereceptiniams vaistams. Kai kurie tyrimai rodo, kad boro rūgštis nuo mielių infekcijų išgydė 98 proc. tirtų moterų būklę.
Šį gydymą galima sugalvoti namuose, užpildžius želatinos kapsules boro rūgštimi, antivirusine ir priešgrybeline chemine medžiaga. Kapsulę reikia įkišti į makšties kanalą prieš miegą dvi ar tris naktis iš eilės. Boro rūgšties negalima nuryti ar vartoti, jei yra atvirų žaizdų.
Kai mieliagrybių infekcija atsinaujina per porą mėnesių, gali prireikti kito gydymo. Gydytojai dažniausiai rekomenduoja iki dviejų savaičių vartoti vaistus nuo makšties ir ilgalaikes palaikomąsias geriamųjų ar makšties kremų, žvakučių ar geriamųjų vaistų dozes. Boro rūgštis nuo nuolat atsinaujinančių mielių infekcijų gali būti naudojama du kartus per savaitę kaip profilaktikos priemonė. Kai kuriais atvejais infekcija atsinaujina po to, kai moteris nustoja vartoti palaikomąsias boro rūgšties dozes ar paskirtus vaistus. Daugiau nei keturios mielių infekcijos per metus priskiriamos pasikartojančioms.
Boro rūgštis paprastai palengvina stiprų niežulį, kuris apibūdina ryškiausią ir varginantį simptomą. Kiti simptomai yra deginimas ar skausmas šlapinantis arba lytinių santykių metu. Kai kurios moterys praneša apie storas, panašias į varškę išskyras, kai atsiranda mielių infekcija. Gydytojai pataria vengti oralinio sekso, kai yra infekcija, nes tai gali sukelti pienligę – su mielėmis susijusią burnos infekciją.
Candida albicans mielės moters makštyje nedideliais kiekiais yra normali. Infekcija atsiranda, kai pradeda augti per daug mielių ir sutrikdo normalią mielių ir bakterijų pusiausvyrą. Lactobacillus acidophilus bakterija kontroliuoja tikslų sveikų mielių kiekį, tačiau ši bakterija kartais žūva, kai moteris vartoja antibiotikus dėl nesusijusios sveikatos problemos. Mielių infekcijos gali būti varginančios, tačiau nekelia rimto pavojaus sveikatai.
Mielių infekcijos yra dažnos nėščioms moterims ir moterims, vartojančioms estrogenus kaip pakaitinę hormonų terapiją. Nėščios moterys neturėtų vartoti geriamųjų priešgrybelinių vaistų, nes tai kelia pavojų negimusiam vaikui. Boro rūgštis nuo mielių infekcijų nėščioms moterims yra saugi alternatyva paskirtiems geriamiems vaistams ir makšties kremams. Jei būklė neišnyksta, gali būti atliekami tyrimai dėl kitų būklių, tokių kaip diabetas ar lytiniu keliu plintančios ligos, sukeliančios panašius simptomus.
Šių infekcijų galima išvengti, jei makšties sritis yra sausa. Šlapi maudymosi kostiumėliai ar sportiniai drabužiai suteikia šiltą, drėgną aplinką, skatinančią mielėms klestėti. Medvilniniai apatiniai padeda palaikyti oro cirkuliaciją, kad būtų išvengta infekcijos. Gydytojai paprastai pataria nenaudoti kvepiančio tualetinio popieriaus, muilo, moteriškų purškalų ir kvapiųjų tamponų. Taip pat reikėtų vengti dušo, nes tai gali sutrikdyti normalią mielių ir bakterijų pusiausvyrą.