Elektroninis balsavimas arba elektroninis balsavimas naudoja elektroninę sąsają balsams rinkti ir suskirstyti į lenteles. Nuo elektroninio balsavimo įvedimo kilo diskusijos dėl naudojamų technologijų saugumo, nes nerimaujama, kad kai kurie rinkėjai gali būti atimti dėl elektroninių klaidų. Elektroninio balsavimo saugumas galiausiai priklauso nuo daugelio veiksnių, o patvirtinimą apsunkina gamintojai, kurie nori išlaikyti nuosavybės paslaptis, pvz., naudojamą programinę įrangą.
Per bet kokius rinkimus rinkimų pareigūnai nori kuo greičiau surinkti tikslius rezultatus ir pateikti juos lentelėse su minimalia klaida. Neišvengiamai į bet kurią balsavimo sistemą įsivels tam tikra klaida, nesvarbu, ar tai būtų sudėtingas jutiklinis ekranas, ar krepšelis, kurį rinkėjai užpildo akmenimis, kad paremtų kandidatą. Tikslas – užtikrinti, kad galutiniuose rinkimų skaičiavimuose dalyvautų kuo daugiau rinkėjų. Kadangi žmonės tikisi kuo greičiau rinkimų rezultatų, pareigūnai taip pat turi dirbti greitai.
Vienas iš didžiausių susirūpinimą keliančių klausimų dėl elektroninio balsavimo yra tai, kad jis yra pažeidžiamas įsilaužėlių. Daugelis kompiuterių inžinierių pademonstravo šias spragas įsilaužę į bandymo mašinas, kad parodytų, kaip jie gali pakeisti galutinį balsų skaičiavimą arba būdą, kuriuo sistema įrašo balsus. Regionuose, kuriuose naudojami elektroniniai balsavimo aparatai, yra įrodymų, kad balsai buvo ištrinti, dubliuoti arba neteisingai interpretuoti balsavimo aparato.
Programinės įrangos ir aparatinės įrangos klaidos taip pat yra problema, kaip žino bet kuris kompiuterio savininkas. Daugelyje sistemų trūksta sistemų, kurios galėtų susidoroti su gedimais ar aparatinės įrangos pažeidimais, todėl rinkėjas gali atiduoti savo balsą, o vėliau balsas gali būti prarastas dėl elektros energijos tiekimo trūkumo arba programinės įrangos gedimo. Daugelis balsavimo teisių gynėjų taip pat susirūpinę dėl to, kad trūksta popierinio kelio su daugybe elektroninio balsavimo sistemų. Visiškai elektroninė sistema nespausdina balsų kvito ar spausdintinės kopijos, todėl neįmanoma patikrinti, ar nėra klaidų.
Didelį skirtumą turi ir naudojamos elektroninio balsavimo sistemos tipas. Pavyzdžiui, optinis nuskaitymo aparatas nuskaito popierinius biuletenius, kuriuos rinkėjai užpildo. Aparatas turi interpretuoti patamsėjusius ovalus, kad galėtų skaičiuoti balsus, o rinkėjui paprastai nepateikiamas atiduotų balsų patikrinimas, siekiant užtikrinti, kad aparatas teisingai perskaitė biuletenį. Tokie aparatai taip pat kenkia rinkėjų privatumui, nes daugelis apklausos darbuotojų reguliariai peržiūri biuletenius prieš juos nuskaitydami, kad įsitikintų, jog jie užpildyti teisingai.
Visiškai elektroninė sistema, pvz., balsavimo su jutikliniu ekranu aparatas arba balsavimas internetu, gali būti saugesnė rinkėjų privatumo požiūriu, tačiau joje taip pat trūksta patikrinamo popierinio kelio ir ji yra labai pažeidžiama manipuliavimui. Tai kelia didelį susirūpinimą regionuose, kuriuose tuose pačiuose rinkimuose naudojami skirtingų tipų elektroniniai balsavimo aparatai, nes kai kurie aktyvistai nerimauja, kad rinkimai gali būti iškreipti dėl sugedusių mechanizmų. Pavyzdžiui, jei mašinos, kurių klaidų lygis yra 7 %, naudojamos srityje, kuri teikia pirmenybę kandidatui A, o mašinos su 2 % klaidų lygiu naudojamos srityje, kuri teikia pirmenybę kandidatui B, rinkimai bus iškreipti kandidato B naudai. Kai kurie žmonės mano, kad tai prilygsta teisių atėmimui, ir norėtų, kad būtų priimtos universalios sistemos, kad to išvengtų.